Stresas: kaip jis veikia tavo kūną ir protą ir išprovokuoja hipertenziją bei diabetą

Daugelis žmonių gyvena beveik visą dieną veiksmo režimu, net kai jau guli lovoje. Kūnas guldi, protas budrus. Šis neatitikimas tarp to, ko kūnui reikia, ir to, ką daro protas, yra viena pagrindinių nemigos ir kitą dieną pasireiškiančių koncentracijos sunkumų priežasčių.

Streso, hipertenzijos ir diabeto ryšys

Ryšys tarp lėtinio streso, aukšto kraujospūdžio ir diabeto tiriamas dešimtmečius. Dažnai pastebima, kad ilgalaikis stresas:

• Pakelia kraujospūdį pakartotinai, kol organizmas priprantama turėti jį aukštą


• Didina gliukozės gamybą ir trukdo insulino veiklai, skatinant atsparumą insulinui


• Prisideda prie svorio didėjimo, ypač pilvo srityje — tai esminis veiksnys didinantis diabeto ir širdies ligų riziką

Įdomu tai, kad smegenys prastai atskiria tikrą grėsmę nuo suvokiamos. Kitaip tariant, jos reaguoja panašiai tiek į fizinę grėsmę, tiek į darbo el. laišką, kuris sukelia nerimą. Toks nuolatinis suaktyvėjimas, diena iš dienos, galiausiai apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą bei metabolizmą.

Pacientų pasakojimuose, užfiksuotuose sveikatos psichologijos knygose, kartojasi panaši istorija: metai, kai „kaip nors ištveriama“ su galvos skausmais, prastomis naktimis ir stresu, kol vieną dieną įprastinis patikrinimas parodo nerimą keliančias kraujospūdžio ar gliukozės reikšmes. Daugeliui tai būna momentas, kai jie suvokia, jog tai nebuvo „tiktai nuovargis“.

Veiksmingos strategijos streso valdymui ir tavo sveikatos apsaugai

Valdyti stresą nereiškia jo visiškai panaikinti, o išmokti su juo elgtis taip, kad jis nekeltų žalos tavo kūnui ir protui. Metodai, kuriuos dažniausiai rekomenduojama, turi bendrą bruožą: jie tave pajudina arba aktyviai sujungia su tavo vidine patirtimi.

Kai kurios mokslu paremtos strategijos:

• Reguliarus fizinis aktyvumas: greita eisena, šokiai, plaukimas ar jėgos pratimai padeda sumažinti raumenų įtampą, pagerina miegą ir reguliuoja kraujospūdį bei gliukozę kraujyje


• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos: lėtas, gilus kvėpavimas, progresyvus raumenų atsipalaidavimas arba vedama meditacija mažina nervų sistemos suaktyvėjimą


• Miego rutinos: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, riboti ekranų naudojimą prieš miegą ir sukurti tamsią bei tylų aplinką palengvina kokybišką poilsį


• Laiko planavimas: dideles užduotis dalinti į mažesnius žingsnius, nustatyti prioritetus ir mokytis pasakyti „ne“, kai reikia, mažina psichinę perkrovą


• Kokybiškas socialinis ryšys: pokalbiai su pasitikėjimą keliančiais žmonėmis mažina izoliacijos jausmą ir gerina gebėjimą spręsti problemas

Priešingai, pasyvūs įveikos būdai, tokie kaip ilgos valandos prie televizoriaus, nuolatinis socialinių tinklų tikrinimas ar vaizdo žaidimai „kad pamirštum viską“, gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, bet nepašalina streso priežasties ir ilgainiui gali jį net sustiprinti.

Dažna anekdota gerovės paskaitose: prašant klausytojų prisiminti akimirką, kai jie jautėsi iš tikrųjų ramūs ir dabartiniai, dauguma mini pasivaikščiojimus lauke, ryšio akimirkas su kitu žmogumi arba kūrybinę veiklą; retai — serialų maratoną. Ši spontaniška reakcija rodo, kokio tipo patirtys iš tikrųjų palaiko vidinę pusiausvyrą.

Kada kreiptis į gydytoją arba ieškoti profesionalios pagalbos

Jei bandėte savarankiškai pagerinti savo įpročius ir vis tiek turite galvos skausmų, nemigą ar koncentracijos sunkumų, svarbu pasitarti su sveikatos specialistu. Tikslai yra:

• Išmesti kitas medicinines simptomų priežastis


• Įvertinti tavo kraujospūdį, gliukozę ir kitus rizikos veiksnius


• Sudaryti individualizuotą gyvenimo būdo keitimo planą

Taip pat gali būti labai naudinga kreiptis į psichologą ar terapeutą. Terapija padeda:

• Nustatyti tikrąsias streso priežastis


• Išmokti naujų būdų spręsti sunkias situacijas


• Dirbti su įsitikinimais ir įpročiais, kurie palaiko nuolatinį budrumą

Skubios pagalbos nedelsiant kreipkis, jei pasireiškia:

• Krūtinės skausmas, spinduliuojantis į žandikaulį, nugarą, pečius ar rankas


• Dusulys


• Intensyvus galvos svaigimas, šaltas prakaitavimas arba pykinimas

Šie simptomai gali būti širdies problemos ženklai ir jų negalima be to priskirti stresui.

Ir, galiausiai, jei kada nors pajunti, kad galėtum sau pakenkti arba nerandi išeities, nedelsiant susisiek su savo šalies skubios pagalbos tarnybomis arba krizės pagalbos linijomis. Prašyti pagalbos yra rūpinimosi forma, o ne silpnumo ženklas.

Įtraukus mažus kasdienius pokyčius, atkreipiant dėmesį į kūno signalus ir ieškant palaikymo, kai reikia, ne tik sumažėja galvos skausmai, pagerėja miegas ir atsiranda aiškesnis mąstymas. Tai taip pat yra tiesioginė investicija į ateitį, siekiant išvengti rimtų problemų, tokių kaip hipertenzija ir cukrinis diabetas. Tavo ilgalaikė sveikata prasideda nuo to, kaip šiandien tvarkai savo kasdienybę.