Yra momentų gyvenime, kai baimė tampa neatskiriamu palydovu.
Ar pažįstate tą jausmą, kai esate užgriuvę darbo našta?
Akademinėje srityje, semestro pabaiga yra viena iš tų akimirkų, kai studentai jaučia, kad laikas jiems slenka kaip smėlis tarp pirštų. Egzaminų spaudimas ir poreikis pasirodyti kuo geriau gali būti apgultis.
Tačiau yra žmonių, kurie susiduria su lėtine nerimo būsena. Tokia nerimo būsena gali priversti bet kurią situaciją jaustis lyg kopti į kalną su akmenų maišu ant pečių.
Pasak Meksikos Nacionalinio Autonominio Universiteto Psichologijos Fakulteto, tai yra dėl nerimo sutrikimų, kurie verčia žmones pernelyg nerimauti dėl visko.
Šis kitas straipsnis, kurį parašiau apie nerimą, jums padės:
Kaip įveikti nerimą: praktiniai patarimai Įtampos poveikis kognityviniam našumui
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad žmonės, turintys aukštą nerimo lygį, turi sudėtingesnį dėmesio valdymą.
Staigmena! Nors nėra tiesioginės koreliacijos su specifinių užduočių atlikimu, nerimas gali paveikti mūsų suvokimą apie turimą dėmesį. Įsivaizduokite, kad esate triukšmingoje patalpoje ir norite susikoncentruoti į pokalbį.
Balearų salų universiteto tyrėjai atliko bandymus su 106 dalyviais. Įvertinę jų nerimo lygius, jie nustatė, kad tie, kurie jautėsi labiau įsitempę, taip pat suvokė savo dėmesį kaip prastesnę.
Tačiau objektyviai jų atlikimas nebuvo toks katastrofiškas, kaip jie manė.
Ar kada nors buvote tokioje situacijoje? Manote, kad pasaulis griūva jums ant galvos, kol vis tiek judate į priekį.
Siūlau jums perskaityti šį straipsnį:
Efektyvūs patarimai, kaip įveikti nerimą ir jaudulį Strategijos streso ir nerimo valdymui
Gerai naujienos yra tai, kad stresas ir nerimas yra valdomi. Štai keletas strategijų, kurios gali būti labai naudingos. Ar pasiruošęs jas pritaikyti?
1. Priimti nepakeičiamą:
Kai susidursi su situacijomis, kurių negali pakeisti, giliai įkvėpk ir priimk, kad kai kurios dalykai yra už tavo kontrolės ribų. Tai gali išlaisvinti tave nuo nereikalingos naštos.
2. Reguliari fizinė veikla:
Nieko nėra geriau už gerą fizinio aktyvumo dozę. Vaikščiojimas, plaukimas ar net šokiai namuose gali išlaisvinti endorfinus, kurie privers tave jaustis geriau. Užsimaudyk batus ir judink savo kaulus!
3. Perspektyvos keitimas:
Keisk tuos neigiamus mąstymus, tokius kaip „aš negaliu“, į „aš pabandysiu“. Pozityvi nuostata gali būti tikras emocinis gelbėjimosi ratas.
4. Socialinė sąsaja:
Nepakankamai vertink geros pokalbio su draugais ar šeima galią. Sveikų santykių palaikymas yra natūralus priešnuodis stresui.
Parašiau šiuos du straipsnius, kurie taip pat padės sumažinti streso lygį: