Kartais ką nors darome vedami pačių geriausių ketinimų. Norime būti atsakingi, padėti, rūpintis kitais ar parodyti, kad galime viską. Tačiau geri ketinimai negarantuoja gero rezultato.

Įprotis, kuris atrodo sveikas, gali tapti streso šaltiniu, kai jo laikomasi be saiko. Taip pat malonus gestas gali pažeisti kito žmogaus asmeninę erdvę, jei prieš tai nepaklausiame, ko jam reikia.

Svarbiausia nėra nustoti būti maloniam, disciplinuotam ar dosniam. Svarbu atsižvelgti į aplinkybes, gerbti ribas ir pripažinti, kad ne visi žmonės pagalbą priima vienodai.

14 sveikų įpročių, kurie gali tapti žalingi



Šis elgesys savaime nėra neigiamas. Problema atsiranda tuomet, kai jis tampa nelankstus, perdėtas arba atitrūksta nuo tikrųjų jūsų poreikių.


  1. Tobulumo siekimas visur

    Noras viską atlikti gerai gali motyvuoti. Tačiau nuolatinis nepriekaištingų rezultatų reikalavimas iš savęs dažnai sukelia nusivylimą, baimę suklysti ir nuolatinį nepakankamumo jausmą.

    Perfekcionizmas taip pat gali paskatinti atidėliojimą. Jei jaučiatės niekada nepakankamai pasiruošę, galbūt taip ir neužbaigsite to, ką pradėjote. Sveikesnis tikslas – siekti pakankamai gero rezultato, mokytis ir taisyti klaidas eigoje.


  2. Nuolatinis darbas viršvalandžiais

    Pasilikti šiek tiek ilgiau, kad išspręstumėte skubų reikalą, yra viena, o kiekvieną darbo dieną paversti nesibaigiančiomis lenktynėmis – visai kas kita. Darbas be ribų gali paveikti jūsų poilsį, santykius ir gebėjimą susikaupti.

    Nuolatinis užimtumas nereiškia didesnio produktyvumo. Kartais tai tik rodo, kad reikia perorganizuoti savo prioritetus. Jei jums sunku sustoti, gali būti naudinga perskaityti, kodėl nuolatinis užimtumas kenkia jūsų gerovei ir kaip išmokti sustoti.


  3. Kėlimasis pernelyg anksti, kad jaustumėtės produktyvūs

    Ankstyvas kėlimasis gali suteikti ramybės, tačiau tai nėra universali formulė. Jei dėl to sutrumpinate miego laiką, tikėtina, kad galiausiai tapsite dirglesni, pavargę ar išsiblaškę.

    Jums nereikia kopijuoti kito žmogaus rutinos. Stebėkite, kuriuo metu turite daugiausia energijos, ir saugokite pakankamą poilsį. Produktyvumas, kuris naikina jūsų miegą, galiausiai brangiai kainuoja.


  4. Visų riebalų pašalinimas iš mitybos

    Ilgą laiką riebalai buvo pateikiami kaip tai, ko reikėtų visiškai vengti. Vis dėlto yra skirtingų riebalų rūšių, o kai kurios jų yra subalansuotos mitybos dalis.

    Nereikėtų atsisakyti ištisų maisto produktų grupių vadovaujantis bendromis rekomendacijomis iš interneto. Jei turite abejonių, sveikatos sutrikimų ar specifinių poreikių, pasitarkite su mitybos ar medicinos specialistu, kuris galėtų jus pakonsultuoti individualiai.


  5. Sportavimas kiekvieną dieną be poilsio

    Kūno judinimas gerina nuotaiką ir stiprina sveikatą. Tačiau poilsis taip pat yra treniruočių dalis. Intensyvios treniruotės be atsigavimo gali skatinti išsekimą, nuolatinį skausmą ar traumas.

    Kaitaliokite intensyvumą ir atkreipkite dėmesį į savo kūno signalus. Viena poilsio diena nepanaikina jūsų pažangos. Dažnai atsigavimas leidžia sugrįžti su daugiau energijos.


  6. Nuolatinis naujienų tikrinimas, kad būtumėte informuoti

    Būti informuotam yra naudinga. Tačiau antraščių tikrinimas kas kelias minutes gali palaikyti nuolatinę budrumo būseną, ypač kai vyrauja tragedijos, konfliktai ir nežinomybė.

    Pasirinkite vieną ar du dienos momentus patikimiems šaltiniams peržiūrėti. Venkite tai daryti prieš pat miegą. Būti informuotam nereiškia be pertraukos patirti viską, kas vyksta pasaulyje.


  7. Darbo žinučių tikrinimas ne darbo metu

    Atsakyti į laišką vakare gali atrodyti kaip įsipareigojimo ženklas. Kai tai tampa įpročiu, išnyksta riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

    Jei jūsų darbas leidžia, baigę darbo dieną išjunkite pranešimus ir aiškiai nurodykite, kada būsite pasiekiami. Ilsėtis nereiškia apleisti savo pareigas. Tai reiškia atgauti energiją, reikalingą joms atlikti geriau.


  8. Įkyrus valymas ir tvarkymasis

    Tvarkinga erdvė gali suteikti ramybės. Problema prasideda tada, kai bet kuris ne vietoje paliktas daiktas sukelia stiprų diskomfortą arba kai valymas trukdo jūsų veiklai, poilsiui ir santykiams.

    Paklauskite savęs, ar tvarkotės todėl, kad to norite, ar todėl, kad jaučiate, jog nutiks kažkas baisaus, jei to nepadarysite. Jei toks elgesys kelia kančią arba jį sunku kontroliuoti, gali padėti profesionali konsultacija.


  9. Taupymas tiek, kad niekada nepasidžiaugiate savo pinigais

    Turėti santaupų nenumatytiems atvejams ir planuoti išlaidas suteikia saugumo. Tačiau nuolat atsisakant pagrįstų patirčių, net kai galite sau jas leisti, gali suprastėti jūsų gyvenimo kokybė.

    Pabandykite į savo biudžetą įtraukti sumą malonumams. Tai nebūtinai turi būti didelės išlaidos. Tai gali būti išėjimas kur nors, knyga ar mažas pasilepinimas. Rūpinimasis ateitimi nereikalauja bausti savo dabarties.


  10. Atostogų neėmimas norint pademonstruoti atsidavimą

    Poilsio atsisakymas gali atrodyti kaip atsakingas poelgis. Iš tikrųjų ilgas darbas be pertraukų dažnai mažina kūrybiškumą, kantrybę ir gebėjimą spręsti problemas.

    Norint atsijungti, nebūtina keliauti toli. Taip pat galite skirti kelias dienas be darbo įsipareigojimų, pakeisti aplinką ar sugrįžti prie veiklų, kurios jums naudingos.


  11. Visada sakyti taip, kad nenuviltumėte

    Sutikimas su kiekvienu prašymu gali leisti jums pasijusti naudingiems, bet taip pat gali palikti išsekusius ir kupinus apmaudo. Kai sakote taip, nors norite pasakyti ne, atiduodate laiką ir energiją, kurių galbūt neturite.

    Praktikuokite paprastus atsakymus: „Šiandien negaliu“, „Man reikia apie tai pagalvoti“ arba „Galiu padėti kitą dieną“. Ribų nustatymas nepadaro jūsų blogu žmogumi. Jei norite pasigilinti, šie žingsniai, padedantys nustatyti ribas ir nuspręsti, kada nuo žmogaus atsitraukti, gali jums padėti.


  12. Nuolatinis kitų poreikių iškėlimas į pirmą vietą

    Rūpintis mylimais žmonėmis yra vertinga. Sistemingai palikdami save paskutinėje vietoje galite patirti emocinį išsekimą ir apmaudą, netgi žmonėms, kurie niekada iš jūsų tiek daug neprašė.

    Prieš siūlydami pagalbą, paklauskite savęs: „Ar turiu tam energijos, laiko ir noro?“. Rūpinimasis savimi taip pat saugo jūsų santykius, nes leidžia duoti iš pasirinkimo, o ne iš pareigos.


  13. Kiekvieno gyvenimo aspekto matavimas programėlėmis

    Žingsnių, miego, produktyvumo, vandens ar kalorijų fiksavimas gali suteikti naudingos informacijos. Tačiau jei skaičius nulemia jūsų nuotaiką arba neleidžia mėgautis gyvenimu, priemonė jau pradėjo jus valdyti.

    Pabandykite kelias dienas nefiksuoti visko. Stebėkite, kaip jaučiatės, ne tik tai, ką rodo ekranas. Jūsų gerovė netelpa vien tik į grafiką.


  14. Protarpinio badavimo praktikavimas be tinkamų konsultacijų

    Tai, kad praktika yra populiari, nereiškia, jog ji tinka visiems žmonėms. Poreikiai skiriasi atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, fizinį aktyvumą, vartojamus vaistus ir kitus asmeninius veiksnius.

    Nekopijuokite mitybos plano vien todėl, kad jis pasiteisino kažkam socialiniuose tinkluose. Kilus bet kokiai abejonei, pasitarkite su kvalifikuotu specialistu. Klausytis savo kūno taip pat reiškia kreiptis patarimo, kai jo reikia.



Šiuos įpročius vienija ta pati problema: jie naudingą elgesį paverčia nelankščia taisykle. Aukso vidurys dažniausiai atsiranda tada, kai galite prisitaikyti, pailsėti ir pakeisti strategiją nejausdami kaltės.

30 malonių gestų, kurie gali būti nepatogūs



Malonumui taip pat reikia jautrumo. Prieš įsikišant verta paklausti, o ne daryti prielaidas. Šie kasdieniai pavyzdžiai, įkvėpti interneto naudotojų pasidalytų patirčių, rodo, kaip geranoriškas gestas gali sukelti priešingą poveikį.


  1. Durų palaikymas, kai kitas žmogus dar yra toli

    Gestas atrodo mandagus, tačiau dėl jo kitas žmogus gali pasijusti priverstas bėgti. Jei atstumas didelis, tiesiog natūraliai eikite toliau. Nieko tokio.


  2. Primygtinis reikalavimas, kad žmogus pasakytų, kas jam nutiko

    Jei pastebite, kad žmogus atrodo rimtas, o jis atsako, kad viskas gerai, galite leisti jam žinoti, jog esate šalia. Po to gerbkite jo tylą. Klausinėjimas vėl ir vėl gali padidinti diskomfortą.

    Naudinga frazė galėtų būti: „Tau nereikia kalbėti dabar, bet gali manimi pasikliauti, jei vėliau to prireiks“. Tai atveria duris, nespaudžiant nieko pro jas eiti.


  3. Visų komplimentų atmetimas iš kuklumo

    Kai kas nors įvertina jūsų darbą, o jūs atsakote „čia nieko tokio“ ar „bet kas galėjo tai padaryti“, galite manyti, kad esate kuklūs. Vis dėlto taip pat galite nuvertinti savo pastangas ir kito žmogaus pripažinimą.

    Pabandykite tiesiog pasakyti „ačiū“. Priimti komplimentą nereiškia būti arogantiškam. Savo nuopelnų pripažinimas yra sveikos savivertės dalis.


  4. Sveikatos patarimų, kurių niekas neprašė, dalijimas

    Žmogus, gyvenantis su lėtine liga ar išgyvenantis emocinių sunkumų, tikriausiai jau yra girdėjęs patarimų apie vandenį, vitaminus, jogą, poilsį ar mankštą.

    Nors norite padėti, venkite rekomenduoti gydymą nežinodami visos situacijos. Geriau paklauskite: „Ar nori, kad tavęs išklausyčiau, ar verčiau kartu pagalvotume apie galimą išeitį?“. Klausymasis dažnai yra pagarbiau nei automatinio sprendimo siūlymas.


  5. Komentavimas po kiekvieno čiaudulio

    Vieną kartą pasakyti „į sveikatą“ yra mandagus gestas. Kartoti tai po ketvirto, penkto ar dešimto čiaudulio gali nutraukti pokalbį ir dar labiau išryškinti situaciją, kuri ir taip nepatogi.


  6. Atsiprašinėjimas už keiksmažodį taip, tarsi kitas žmogus būtų pernelyg nekaltas

    Pritaikyti kalbą prie situacijos yra gerai. Tačiau perdėtas atsiprašymas kartu su globėjišku žvilgsniu gali pasirodyti keistas. Jei manote, kad peržengėte ribą, užtenka trumpo atsiprašymo.


  7. Pernelyg dažnas žmogaus vardo vartojimas pokalbio metu

    Vardo paminėjimas sukuria artumą, bet jo kartojimas kiekviename sakinyje gali skambėti dirbtinai ar manipuliatyviai. Kalbėkite natūraliai. Nereikia komunikacijos technikos paversti nelankščia formule.


  8. Telefono perdavimas kitam žmogui nepaklausus

    Galbūt paskambinote giminaičiui, o jis staiga perduoda telefoną kitam asmeniui, kad jį pasveikintumėte. Nors ketinimas gali būti įtraukti jį į pokalbį, taip abu galite atsidurti pokalbyje, kurio nė vienas nesitikėjo.

    Prieš perduodami telefoną, paklauskite, ar abu žmonės nori kalbėtis.


  9. Vertimas palaikyti pozityvų požiūrį

    Frazės, tokios kaip „negalvok negatyviai“ ar „viskas vyksta dėl priežasties“, gali nuvertinti tikrą skausmą. Optimizmas nereiškia apsimesti, kad problemų nėra.

    Geriau galite palaikyti sakydami: „Suprantu, kad tai tave veikia“. Pirmiausia pripažinkite emociją. Vėliau, jei žmogus to norės, galėsite ieškoti alternatyvų. Norėdami pasigilinti, galite perskaityti šias praktines emocijų valdymo strategijas.


  10. Sveikinimasis ar malonus elgesys tik su tais, kurie jums atrodo patrauklūs

    Tai nėra mandagumas, o selektyvus elgesys. Išsilavinimas ir kultūra atsiskleidžia per tai, kaip elgiatės su visais žmonėmis, ne tik su tais, kurie kelia jūsų susidomėjimą.


  11. Spaudimas svečiams valgyti ar gerti

    Pasiūlyti ką nors yra malonu. Primygtinai siūlyti, kol žmogus sutinka, gali priversti jį pasijusti kaltą ar spaudžiamą. Atsisakyti maisto ar gėrimo galima dėl daugybės priežasčių, ir niekas neprivalo jų aiškinti.

    Pasiūlykite vieną kartą ir ramiai priimkite atsisakymą.


  12. Maisto atnešimas nepasiklausus

    Maistinė staigmena gali atrodyti žavinga, tačiau žmogus gali turėti alergijų, mitybos apribojimų, kitų planų arba tiesiog nenorėti to maisto. Paklausti iš anksto nesugadina gesto; tai padaro jį dėmesingesnį.


  13. Ką tik persikėlusio žmogaus socialinio gyvenimo organizavimas

    Supažindinimas su žmonėmis gali padėti, tačiau ne visi nori iškart susipažinti su draugo pusbroliu, kirpėju ar netoliese gyvenančiu buvusiu bendradarbiu.

    Užuot be leidimo perdavę jo kontaktinius duomenis, paklauskite: „Pažįstu žmogų tame rajone, ar norėtum, kad jus supažindinčiau?“.


  14. Pagalbos primetimas nelaukiant atsakymo

    Paimti dėžę iš žmogaus rankų sakant „leisk man padėti“ reiškia įsiveržti į jo erdvę. Galbūt jis gali ją nešti, turi savą būdą tai padaryti arba paprasčiausiai nenori pagalbos.

    Pirmiausia paklauskite ir palaukite atsakymo. Padėti taip pat reiškia priimti neigiamą atsakymą.


  15. Sakymas moteriai, kad ji geriau atrodo be makiažo

    Tai gali skambėti kaip komplimentas, tačiau taip pat suponuoja, kad jos išvaizdą reikia jūsų įvertinimo. Daugelis žmonių naudoja makiažą dėl kūrybiškumo, pramogos ar asmeninio pasirinkimo, o ne todėl, kad blogai jaučiasi dėl savo veido.

    Venkite nurodinėti, kiek makiažo turėtų naudoti kitas žmogus. Pagarbiam komplimentui nereikia kritikuoti vieno pasirinkimo, kad būtų galima pagirti kitą.


  16. Nuolatinis klausimas, ar žmogui viskas gerai

    Rodyti susirūpinimą yra vertinga. Tačiau kartojamas klausimas gali priversti žmogų pasijusti stebimą ar spaudžiamą. Paklauskite vieną kartą, pasiūlykite savo prieinamumą ir palikite erdvės.


  17. Atsakymas į sprendimą primygtiniu „ar tikrai?“

    Kartais taip klausiame norėdami įsitikinti, kad kitas žmogus patenkintas. Tačiau tai gali sukelti nesaugumą arba parodyti, kad nepasitikime jo sprendimu.

    Jei žmogus jau pasakė, kad nori picos, nenori eiti į lauką ar teikia pirmenybę tam tikram variantui, priimkite jo atsakymą. Jei jums iš tiesų reikia pasitikslinti, padarykite tai tik vieną kartą ir be vertinančio tono.


  18. Primygtinis noras sumokėti, kai kitas žmogus atsisakė

    Pakviesti gali būti dosnu. Tačiau paversti mokėjimo momentą ginču nebėra dosnumas. Galite pasiūlyti vieną kartą ir, jei atsakymas neigiamas, pasiūlyti padalyti sąskaitą arba leisti kitam žmogui pavaišinti kitą kartą.


  19. Atsakymas į problemą vien religinėmis ar dvasinėmis frazėmis

    Malda ir dvasingumas daugeliui žmonių gali suteikti paguodos. Vis dėlto vien tik pasakymas „melskis, ir viskas išsispręs“ gali atrodyti nepakankamas, kai žmogui reikia išklausymo, draugijos ar konkrečios pagalbos.

    Galite pasidalyti savo tikėjimu, jei yra pasitikėjimas, tačiau palydėkite jį buvimu šalia ir pagarba. Be maldos, paklauskite, ką galite padaryti.


  20. Peties palietimas norint parodyti palaikymą

    Švelnus prisilietimas vieniems žmonėms gali būti draugiškas, o kitiems – nemalonus. Santykis, aplinkybės ir asmeninės patirtys turi didelę reikšmę.

    Jei nėra artimo ryšio, pasiūlykite palaikymą žodžiais ir nemanykite, kad fizinis kontaktas bus priimtas palankiai.


  21. Pernelyg dažnas domėjimasis norint suteikti gerą aptarnavimą

    Dėmesingas darbuotojas gali pagerinti patirtį. Tačiau kas minutę klausti, ar viskas gerai, siųsti per daug žinučių ar primygtinai tęsti po atsakymo kelia spaudimą.

    Kokybiškas dėmesys taip pat moka atsitraukti ir palikti erdvės.


  22. Per daug komplimentų

    Nuoširdus komplimentas gali praskaidrinti dieną. Virtinė komentarų apie kūną, drabužius ar išvaizdą gali kelti diskomfortą, ypač jei nėra artumo.

    Stebėkite žmogaus reakciją ir venkite paversti komplimentus nuolatiniu vertinimu. Mažiau kartais yra daugiau.


  23. Liepinėjimas kitiems šypsotis

    Pasakymas „Nusišypsok!“ paprastai nepagerina nuotaikos. Kiekvienas žmogus turi teisę išreikšti savo emocinę būseną neprivalėdamas kitiems rodyti malonios išvaizdos.

    Jei dėl ko nors nerimaujate, pagarbiai paklauskite, kaip jis jaučiasi. Nereikalaukite, kad jis pakeistų veido išraišką.


  24. Viešas klausimas, kodėl žmogus yra nusiminęs

    Emocijos iškėlimas kitų žmonių akivaizdoje gali sustiprinti gėdą ar įtampą. Jei norite padėti, raskite privatų momentą ir paklauskite nespausdami.

    Diskretiškumas gali būti labai stipri rūpesčio forma.


  25. Spuogų priskyrimas vien vandens trūkumui

    Rekomendacija gerti vandenį atrodo nekalta, tačiau ji supaprastina situaciją, kuri gali turėti daugybę priežasčių. Be to, žmogus tikriausiai jau gauna pakankamai komentarų apie savo odą.

    Venkite komentuoti fizinę išvaizdą ar dalyti spontaniškus medicininius paaiškinimus. Jei žmogus nori patarimo, jis gali kreiptis dėl tinkamo profesionalaus įvertinimo.


  26. Paskutinio bendro kąsnio pavertimas nesibaigiančiomis derybomis

    Kai lieka tik viena porcija, įprasta, kad visi iš mandagumo sako jos nenorintys. Jei kas nors jums pasiūlo paskutinį kąsnį ir norite jį suvalgyti, galite sutikti nepradėdami ilgo apsikeitimo atsisakymais.

    Mandagumas neturi virsti socialiniu išbandymu.


  27. Nuomonės reiškimas ar sprendimų priėmimas už visus, kad grupė judėtų pirmyn

    Iniciatyvumas padeda. Tačiau nuolatinis sprendimų priėmimas gali neleisti kitiems išreikšti savo pasirinkimų. Prieš nuspręsdami už grupę, pasiūlykite variantų ir išklausykite.

    Pasitaiko ir priešingai: visada atsakant „man nesvarbu“, kiti priverčiami nuspręsti. Nuoširdus dalyvavimas palengvina susitarimą.


  28. Vaikų vertimas apkabinti

    Prašymas vaikui apkabinti giminaitį gali atrodyti kaip mandagumo pamoka, tačiau taip pat ignoruoja jo kūno ribas. Geriau leisti jam pasisveikinti pamojavus, nusišypsoti ar pasirinkti kitą būdą parodyti prieraišumą.

    Išmokti, kad jis gali pasakyti ne fiziniam kontaktui, yra svarbi pamoka. Suaugusieji neturėtų tokio atsisakymo priimti kaip asmeninio įžeidimo.


  29. Augintinio dovanojimas kaip staigmena

    Augintinis reikalauja laiko, pinigų, erdvės, priežiūros ir daug metų trunkančio įsipareigojimo. Nors gestas atrodo mielas, žmogus gali būti nepasiruošęs arba neturėti tam reikalingų sąlygų.

    Niekada nedovanokite gyvūno iš anksto apie tai nepasikalbėję. Sprendimas turi būti sąmoningas ir atsižvelgti tiek į žmogaus, tiek į gyvūno gerovę.


  30. Praleidimas pirmyn eisme, kai to daryti nereikėtų

    Praleisti atrodo malonu, tačiau taisyklių ignoravimas gali suklaidinti kitus vairuotojus ir sukurti pavojingą situaciją. Jei kažkas turi pirmumo teisę, elkitės nuspėjamai ir laikykitės taisyklių.

    Vairuojant saugumas svarbiau už spontanišką mandagumą.



Kaip būti maloniems nepamirštant savo ribų



Nereikia įkyriai analizuoti kiekvieno gesto. Užtenka prieš veikiant padaryti trumpą pauzę. Paklauskite savęs: „Ar šis žmogus prašė mano pagalbos?“, „Ar galiu pirmiausia pasiklausti?“ ir „Ar gerbiu jo atsakymą?“.

Taip pat verta peržiūrėti savo įpročius. Jei tam tikras elgesys palieka jus išsekusius, kaltus ar nerimastingus, galbūt reikia jį pakoreguoti. Būti disciplinuotam nereiškia elgtis su savimi griežtai. Būti dosniam taip pat nereiškia būti pasiekiamam visą laiką.

Praktiška taisyklė yra siūlyti, bet neprimetinėti; klausytis, bet netardyti; rūpintis, bet nekontroliuoti. Galite pasakyti ne. Galite priimti kito žmogaus ne. Ir galite pakeisti įprotį, net jei daugelį metų laikėte jį teigiamu.

Norint pradėti mažais žingsniais, šie paprasti savirūpos įpročiai, padedantys sumažinti kasdienį stresą, gali padėti atgauti pusiausvyrą nepridedant daugiau reikalavimų savo rutinai.

Sveikiausias malonumas kyla ne iš tobulo vaidmens atlikimo. Jis kyla iš dėmesingumo, pagarbos ir gebėjimo pripažinti, kad kiekvienam žmogui reikia kažko skirtingo. Net jums. 🌿