Turinys
- Simptomai, leidę įtarti fragmentuotą miegą
- Klonazepamas miegui: mano patirtis ir jo poveikis
- Kaip psichologinė terapija pakeitė mano poilsį
- Ryšys tarp nerimo, pasikartojančių minčių ir miego
- Kvėpavimo pratimai nerimui nuraminti prieš miegą
- Joga, fizinis aktyvumas ir sąmoningumas geresniam miegui
- Kaip atsakingai nutraukiau klonazepamo vartojimą
- Kodėl miego problemos gali turėti kelias priežastis
- Laktozės netoleravimas ir miegas: ryšys, kurį pastebėjau
- Ką darau kiekvieną vakarą, kad geriau miegočiau
- Socialinio gyvenimo susigrąžinimas taip pat pagerino mano poilsį
- Kada kreiptis profesionalios pagalbos dėl miego problemų
Stebėkite Patricia Alegsa Pinterest!
Su šia problema gyvenau ketverius ilgus metus. Ji prasidėjo maždaug tada, kai man buvo 34-eri, o ypač paaštrėjo per paskutiniuosius metus. Vis dėlto ilgą laiką neįsivaizdavau, kad jos priežastis gali būti susijusi su mano miego kokybe.
Ieškojau atsakymų pas įvairius specialistus. Lankiausi pas hematologą, infektologą, neurologą ir psichiatrą, kuris man paskyrė klonazepamą. Taip pat konsultavausi su dviem reumatologais, nes įtariau, kad galbūt sergu kokia nors sunkiai diagnozuojama liga.
Tai buvo varginantys metai. Atlikau įvairiausių tyrimų, analizių ir medicininių patikrinimų. Rezultatai nevisiškai paaiškino tai, ką jaučiau, ir tai tik didino mano nerimą.
Iš pradžių net neatrodė, kad miegu taip mažai. Ilsėdavausi nuo šešių iki septynių valandų per naktį – tai kiekis, kurį daugelis žmonių laiko įprastu. Problema buvo ne vien tai, kiek miegojau, bet kaip miegojau.
Miego tyrimas parodė, kad mano miegas buvo fragmentuotas. Tai reiškia, kad naktį patirdavau trumpus prabudimus, nors dažniausiai atsikėlęs jų neprisimindavau.
Simptomai, leidę įtarti fragmentuotą miegą
Iš pradžių šiuos ženklus buvo lengva supainioti su stresu ar išsekimu. Keldavausi be energijos, turėjau atminties spragų ir sunkiai susikaupdavau. Atrodė, kad mano galvai reikia pernelyg daug laiko, kol ji pradeda veikti.
Taip pat pastebėjau labai prastą fizinį atsigavimą. Po treniruotės sporto salėje kitą dieną kūną ir sąnarius skaudėdavo labiau, nei būtų galima tikėtis. Atrodė, tarsi niekada nepasiekčiau iš tiesų atkuriančio poilsio.
Paskutiniais metais jaučiausi nervingesnis ir labiau nerimastingas. Mano miegas palaipsniui blogėjo. Pradėjau prabusti maždaug trečią ar ketvirtą ryto. Kai kuriomis naktimis vėl užmigdavau, o kitomis išlikdavau budrus valandų valandas.
Tyrimas patvirtino, kad mano miegas nutrūkdavo, tačiau dar reikėjo išsiaiškinti, kodėl. Ši dalis buvo gerokai sudėtingesnė, nes prastas poilsis ne visada turi vieną vienintelę priežastį.
Jei jums nutinka kažkas panašaus, verta vengti savidiagnozės. Nuolatinis nuovargis taip pat gali būti susijęs su miego apnėja, hormonų sutrikimais, mažakraujyste, skausmu, vaistais, nerimu ar kitomis būklėmis. Specialisto įvertinimas padeda atmesti svarbias priežastis.
Klonazepamas miegui: mano patirtis ir jo poveikis
Pirmasis sprendimas, kurį gavau nerimui kontroliuoti ir geriau miegoti, buvo klonazepamas – vaistas nuo nerimo, kurį reikia vartoti tik gydytojui paskyrus. Prieš tai buvau išbandęs melatoniną ir, nors iš pradžių jis man davė gerų rezultatų, ilgainiui nebeveikė taip pat.
Turiu pripažinti, kad klonazepamas kurį laiką labai pagerino mano poilsį. Gerdavau jį prieš eidamas miegoti ir galėdavau miegoti su mažiau pertrūkių. Kitą dieną sumažėjo ir kūno skausmai.
Tačiau mano atveju pasireiškė poveikis, kuris man nepatiko. Kitą dieną jausdavausi lėtas, turėdavau kai kurių atminties spragų ir pastebėjau reikšmingą lytinio potraukio sumažėjimą.
Taip pat nenorėjau neribotą laiką priklausyti nuo vaisto. Vis dėlto ši patirtis man suteikė vertingą užuominą: nerimas galėjo prisidėti prie mano miego problemų.
Vaistai miegui ar nerimui kontroliuoti tam tikrose situacijose gali būti naudingi. Jie savaime nėra nei geri, nei blogi. Svarbiausia, kad specialistas įvertintų naudą, riziką, dozę ir gydymo trukmę. Niekada nereikėtų jų pradėti vartoti, keisti dozės ar nutraukti vartojimą savarankiškai.
Kaip psichologinė terapija pakeitė mano poilsį
Pradėjau elgesio terapiją, ir tai iš esmės pakeitė mano gyvenimą. Ji neapsiribojo vien mokymu miegoti. Ji taip pat padėjo man stebėti, kaip mąstau, kaip reaguoju į neapibrėžtumą ir kiek laiko praleidžiu atsijungęs nuo dabarties.
Viename iš pirmųjų užsiėmimų pasakojau, kad buvau išvykęs į nuostabų Brazilijos paplūdimį, tačiau net ten nesugebėjau gerai pailsėti. Psichologė man uždavė labai paprastą klausimą:
„Ar prisimeni jūros kvapą?“
Atsakiau, kad ne.
Fiziškai buvau prie jūros, gražioje vietoje, tačiau mano mintys buvo kitur. Tikriausiai vis iš naujo pergalvojau rūpesčius, numatinėjau problemas ar galvojau apie nebaigtus reikalus.
Buvau nuvykęs į tą paplūdimį, bet mintimis taip ir nesugebėjau ten būti.
Tas klausimas mano galvoje tarsi įjungė jungiklį. Supratau, kad didelė mano dienų dalis prabėgdavo tarp minčių apie praeitį ir baimių dėl ateities. Mano kūnas būdavo vienoje vietoje, tačiau dėmesys beveik visada – kažkur toli.
Psichologė pasiūlė man praktinį pratimą. Kiekvieną dieną turėjau užrašyti ryškiausius savo dienos momentus: spalvas, kvapus, garsus, tekstūras, mintis ir kūno pojūčius. Nereikėjo rašyti ištisų puslapių – reikėjo lavinti dėmesį.
Tikslas buvo labiau būti dabartyje atliekant kasdienius dalykus. Pavyzdžiui, pajusti vandens temperatūrą prausiantis po dušu, stebėti dangaus spalvą, pastebėti maisto aromatą ar iš tikrųjų klausytis priešais esančio žmogaus.
Ši praktika man leido, nors ir kelioms minutėms, nutraukti rūpesčių srautą. Norint labiau įsigilinti į šią idėją, gali padėti perskaityti Kaip įveikti ateities baimę: dabarties galia.
Ryšys tarp nerimo, pasikartojančių minčių ir miego
Laikui bėgant pradėjau atpažinti ženklus, kurių anksčiau nepastebėdavau: nerimą, nervingumą, pasikartojančias mintis ir tam tikrus širdies „dūžius“. Mano atveju šie dūžiai buvo nustatyti kaip ekstrasistolės, tačiau dėl bet kokio naujo, stipraus ar skausmu, galvos svaigimu arba dusuliu lydimo širdies plakimo verta kreiptis į gydytoją.
Nelaikiau savo nerimo tokiu rimtu. Galėjau dirbti, sportuoti ir vykdyti savo pareigas. Todėl niekada neįsivaizdavau, kad jis taip stipriai veikia mano poilsį.
Terapija man parodė, kad nebūtina išgyventi akivaizdžios krizės, kad išliktum budrumo būsenoje. Kartais nerimas pasireiškia tyliai: mintyse peržiūri pokalbius, įsivaizduoji blogiausią, bandai kontroliuoti kiekvieną detalę arba atsiguli galvodamas apie viską, ką turėsi išspręsti kitą dieną.
Išmokau kitaip bendrauti su ateities baime ir pasikartojančiomis mintimis apie praeitį. Jos visiškai neišnyko, tačiau nebevaldė kiekvienos mano dienos akimirkos.
Taip pat pradėjau kalbėtis su draugais ir artimaisiais apie tai, kas man vyko. Dalijimasis savo patirtimi padėjo sustiprinti tai, ko išmokau terapijoje. Be to, kai atsiveri nuoširdžiai, daugelis žmonių išdrįsta pasidalyti savo sunkumais.
Toks pasikeitimas gali būti labai vertingas. Jis nepakeičia profesionalios pagalbos, tačiau sumažina izoliacijos jausmą. Supranti, kad kiti žmonės taip pat yra išgyvenę sunkias naktis, nerimą ar išsekimo laikotarpius.
Jei jaučiate baimę, gėdą ar pasipriešinimą minčiai pradėti terapinį procesą, siūlau perskaityti Mitai, kuriuos turite pamiršti apie terapiją.
Kvėpavimo pratimai nerimui nuraminti prieš miegą
Nors terapija man padėjo, vis dar patirdavau stipraus nerimo akimirkų. Tais momentais pradėjau kvėpuoti lėčiau ir sąmoningiau.
Įkvėpdavau maždaug penkias sekundes ir iškvėpdavau maždaug aštuonias. Kartodavau pratimą tris ar keturis kartus, neversdamas plaučių dirbti per jėgą. Pastebėdavau, kad nervingumas mažėja, o kūnas pradeda atsipalaiduoti.
Tiksli trukmė nėra taisyklė. Man svarbiausia buvo tai, kad iškvėpimas būtų švelnus ir šiek tiek ilgesnis už įkvėpimą. Jei kvėpavimo praktika sukelia galvos svaigimą ar diskomfortą, sustokite ir grįžkite prie įprasto kvėpavimo.
Vėliau ieškojau sąmoningumo (mindfulness) garso įrašų ir tinklalaidžių. Radau medžiagos, kuri man padėdavo gulantis, keliantis ar ypač įtemptą popietę. Ramus balsas leido man grįžti į dabartį, kai kuri nors mintis pradėdavo pernelyg išaugti.
Iki tol atradau tris svarbius dalykus:
- Turėjau polinkį į nerimą, kurio nebuvau pripažinęs.
- Elgesio terapija man suteikė konkrečių priemonių.
- Sąmoningas kvėpavimas ir mindfulness galėjo padėti atgauti ramybę.
Kitas klausimas buvo, kaip šias priemones įtraukti į savo kasdienį gyvenimą, kad jomis nesinaudočiau tik tuomet, kai jau jaučiuosi prislėgtas.
Joga, fizinis aktyvumas ir sąmoningumas geresniam miegui
Taip atradau jėgos jogą (power yoga) – šiek tiek intensyvesnę jogos formą nei tradicinė joga. Kadangi jau dažnai treniruodavausi sporto salėje, šis stilius gerai atitiko mano pomėgius. Kitiems žmonėms gali labiau tikti švelni, atkuriamoji ar pradedantiesiems skirta vedama praktika.
Jogą pradėjau praktikuoti du kartus per savaitę. Ten išmokau naujų būdų kvėpuoti, atpalaiduoti kūną ir stebėti savo pojūčius, iškart į juos nereaguodamas.
Joga taip pat išmokė mane išlikti dabartyje. Kai bandai išlaikyti pozą, koordinuoti judesį ir kvėpuoti, mintyse lieka mažiau vietos numatyti įsivaizduojamas problemas.
Nelaikau jogos universaliu vaistu. Mano patirtyje ji buvo papildoma priemonė kartu su terapija, miego įpročiais ir atidesniu savo kūno stebėjimu.
Jei norite sužinoti apie kitas praktines strategijas, galite perskaityti Veiksmingos technikos nerimui ir dėmesio stokai įveikti.
Kaip atsakingai nutraukiau klonazepamo vartojimą
Po aštuonių gydymo mėnesių galėjau nutraukti klonazepamo vartojimą – tai buvau bandęs padaryti du kartus, bet nesėkmingai. Pirmosios naktys buvo nepatogios, tačiau šį kartą turėjau daugiau priemonių nerimui valdyti ir netobulam poilsiui toleruoti.
Klonazepamo ir kitų panašių vaistų vartojimą reikia nutraukti prižiūrint gydytojui. Kai jie vartojami kurį laiką, staigus nutraukimas gali sukelti reikšmingų simptomų. Kiekvienu atveju reikia individualaus plano ir dažnai – laipsniško dozės mažinimo.
Ar nutraukus vartojimą mano miegas tapo tobulas? Ne.
Jei turėčiau jį įvertinti, sakyčiau, kad jis pasikeitė iš blogo į gerą. Vienomis naktimis ilsėdavausi daug geriau nei kitomis ir vis dar nesuprasdavau, kodėl. Šis nepastovumas mane vargino, tačiau kartu paskatino stebėti kitus veiksnius.
Svarbi pamoka buvo atsisakyti reikalavimo kiekvieną naktį miegoti tobulai. Nerimas dėl to, kad nemiegu, sukeldavo dar didesnį suaktyvėjimą ir paversdavo lovą nuolatinio vertinimo vieta. Pradėjau priimti, kad viena retkarčiais bloga naktis nepanaikina visos mano pažangos.
Kodėl miego problemos gali turėti kelias priežastis
Kai dėl terapijos, jogos, muzikos ir kvėpavimo pasijutau ramesnis, mano poilsis labai pagerėjo. Tačiau vis dar užduodavau sau klausimą: jeigu vakar gerai miegojau, kodėl šiandien negaliu to pasiekti, nors, regis, niekas nepasikeitė?
Supratau, kad miego problemos gali būti nulemtos kelių priežasčių. Vienu metu gali veikti keli veiksniai. Pašalinus vieną jų, pastebi pagerėjimą, tačiau galbūt dar lieka kitų, kuriuos reikia nustatyti.
Mano atveju pagrindinis veiksnys buvo nerimas, bet, panašu, jis nebuvo vienintelis. Įtakos galėjo turėti ir dienotvarkė, mityba, triukšmas, šviesa, treniruotės, dienos rūpesčiai ar tam tikri virškinimo sutrikimai.
Psichologė pasiūlė man vesti užrašus. Žymėdavausi, kurią valandą atsiguliau, kada atsikėliau, ką valgiau, kokia veikla užsiėmiau ir kaip jaučiausi. Taip pat užrašydavau svarbias mintis ir situacijas, sukėlusias įtampą.
Šio dienoraščio tikslas nebuvo apsėstai sekti miegą. Jis padėjo ieškoti dėsningumų per kelias savaites. Viena naktis pasako labai mažai; nuolat besikartojantis dalykas gali suteikti užuominą.
Laktozės netoleravimas ir miegas: ryšys, kurį pastebėjau
Peržiūrėdamas savo įpročius radau dar vieną galimą asmeninį dirgiklį: laktozės netoleravimą.
Nedidelis pieno kiekis ne visada sukeldavo akivaizdžių virškinimo simptomų. Todėl niekada nesvarsčiau, kad jis gali būti susijęs su mano neramesnėmis naktimis. Vis dėlto palyginęs maisto užrašus su miego kokybe, pastebėjau dažną sutapimą.
Mano atveju žarnyno negalavimai, regis, skatino prabudimus ir ne tokį gilų poilsį. Tai nereiškia, kad laktozė yra bendra nemigos priežastis ar kad visi žmonės turėtų iš savo mitybos išbraukti pieno produktus.
Maisto produktų atsisakymas be aiškios priežasties gali sukelti nereikalingų apribojimų. Jei įtariate, kad netoleruojate laktozės, protingiausia tai aptarti su gydytoju ar mitybos specialistu. Virškinimo negalavimai gali turėti ir kitų paaiškinimų.
Aš nusprendžiau vengti pieno. Kai valgau maistą su nedideliu laktozės kiekiu, naudoju laktazės fermentą, laikydamasis atitinkamų nurodymų. Šis fermentas padeda skaidyti laktozę, nors jo nauda ir dozė gali skirtis priklausomai nuo žmogaus.
Mano patirtis paskatino atkreipti dėmesį į galimus paslėptus veiksnius, tačiau nedaryti skubotų išvadų. Tyrinėti nereiškia išbandyti ekstremalias dietas ar kiekvieną blogą naktį priskirti vis kitam maisto produktui.
Norėdami geriau susipažinti su šia tema ir rasti konkretesnės informacijos, galite perskaityti Ryšys tarp prasto miego ir pieno netoleravimo.
Ką darau kiekvieną vakarą, kad geriau miegočiau
Tai rutina, kurią pamažu susikūriau. Ji nėra universali formulė ar baigtinis sąrašas. Tai įpročiai, kurie man padeda ir kuriuos galiu keisti, kai atrandu ką nors naujo.
- Stengiuosi, kad kambarys būtų kuo tamsesnis. Vengiu net mažų kai kurių prietaisų budėjimo režimo lempučių.
- Naudoju pastovų foninį garsą. Ventiliatorius ar vienodo triukšmo garso įrašas užmaskuoja išorinius garsus, kurie galėtų mane pažadinti.
- Stengiuosi eiti miegoti ir keltis panašiu laiku. Ne visada man pavyksta, tačiau reguliarumas padeda kūnui numatyti poilsį.
- Paskutinę dienos valandą mažinu ekranų naudojimą. Kartais šios taisyklės nesilaikau, tačiau stengiuosi vengti turinio, kuris mane suaktyvintų arba paskatintų tikrinti nebaigtus reikalus.
- Nevalgau sočios vakarienės prieš pat eidamas miegoti. Taip pat vakare saikingai geriu skysčius, kad nereikėtų kelis kartus prabusti ir eiti į tualetą.
- Vengiu maisto, kuris man sukelia virškinimo negalavimų. Mano atveju tai apima pieną su laktoze.
- Atsigulęs klausausi mindfulness garso įrašo. Nustatau, kad įrenginys maždaug po 45 minučių išsijungtų pats.
- Nežiūriu į laikrodį kiekvieną kartą pabudęs. Skaičiavimas, kiek liko iki kėlimosi, tik didina mano nerimą.
Taip pat keturis ar penkis kartus per savaitę užsiimu fizine veikla, laikausi subalansuotos mitybos ir stengiuosi gyventi aktyviai. Sportas man padeda, tačiau vengiu pernelyg intensyvių treniruočių artėjant miego laikui, kai pastebiu, kad jos mane per daug suaktyvina.
Norėdami papildyti savo priemonių rinkinį kovojant su kasdieniu stresu, galite išsisaugoti Būdai kovoti su šiuolaikinio gyvenimo stresu.
Socialinio gyvenimo susigrąžinimas taip pat pagerino mano poilsį
Prastas miegas gali paskatinti atšaukti planus. Esi pavargęs, neturi nuotaikos ir mieliau lieki namuose. Problema ta, kad pamažu gali atsiriboti ir prarasti veiklas, kurios suteikdavo savaitei struktūrą ir džiaugsmą.
Man padėjo vėl išeiti iš namų ir susitikti su draugais bei šeima. Grįžimas prie normalesnio gyvenimo padėjo sutvarkyti mano dienotvarkę ir sumažino laiką, kurį praleisdavau susitelkęs vien į savo simptomus.
Nereikia versti savęs kurti planų, kai esi išsekęs. Galite pradėti nuo ko nors paprasto: pasivaikščioti su kitu žmogumi, po pietų išgerti kavos ar pasikalbėti telefonu. Ryšys su kitais žmonėmis taip pat gali suteikti poilsio perkrautam protui.
Kada kreiptis profesionalios pagalbos dėl miego problemų
Raginu ieškoti pagalbos, jei jau kelias savaites blogai miegate, jei nuovargis veikia jūsų darbą ar santykius arba jei užmiegate pavojingose situacijose. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei garsiai knarkiate, miegodami jaučiate oro trūkumą ar dažnai pabundate su galvos skausmu.
Kognityvinė elgesio terapija nuo nemigos gali būti naudinga daugeliui žmonių. Gydytojas taip pat gali įvertinti, ar jums reikia miego tyrimo, ar poilsiui trukdo kita būklė.
Vaistai gali būti tinkamai paskirto gydymo dalis, tačiau jų nereikėtų vartoti be priežiūros. Be simptomų palengvinimo, svarbu ištirti fizinius, emocinius ir kasdienius veiksnius, kurie palaiko problemą.
Toliau atnaujinsiu šią patirtį, nes dar turiu daug ko išmokti. Tai, ką išgyvenau per šiuos metus, netelpa į vieną straipsnį. Kiekvienas etapas man išmokė ko nors skirtingo apie nerimą, kūną ir poreikį ilsėtis.
Tikriausiai dar turėsiu vieną kitą blogą naktį. Skirtumas tas, kad dabar turiu kelias priemones ir žinau, kaip jomis naudotis. Nebevertinu prabudimo kaip katastrofos ir nemanau, kad visa pažanga prarasta.
Šiandien savo miegą vertinu nuo gero iki labai gero. Užuot vaikęsis tobulą poilsį, vertinu tai, kad galiu atsikelti kupinas energijos, aiškiai mąstyti ir jausti, jog vėl mėgaujuosi savo dienomis. 🌙
Galite tęsti skaitydami Įkvėpkite gėrį, iškvėpkite blogį – tekstą apie kvėpavimą, ramybę ir kasdienę gerovę.