Per savo, kaip psichologės ir astrologės, darbo patirtį lydėjau daug žmonių, kurie jaučia baimę galvodami apie ateitį. Vieni bijo suklysti. Kiti nerimauja dėl darbo, pinigų, sveikatos, meilės ar galimybės prarasti tai, kas šiandien jiems suteikia saugumo.



Jausti tam tikrą nerimą dėl nežinomybės yra žmogiška. Problema atsiranda tuomet, kai šis rūpestis užima tiek daug vietos, kad neleidžia jums džiaugtis tuo, kas iš tiesų vyksta dabar.



Ateityje visada liks dalis paslapties. Vis dėlto galite išmokti su tuo neapibrėžtumu susieti save ramiau, realistiškiau ir viltingiau.



Kodėl jaučiame ateities ir neapibrėžtumo baimę



Protas stengiasi numatyti pavojus, kad jus apsaugotų. Todėl jis kuria scenarijus, peržiūri galimybes ir ieško atsakymų. Šis gebėjimas gali padėti planuoti, tačiau taip pat gali paskatinti gyventi nuolat galvojant apie problemas, kurių dar nėra.



Kai jaučiate ateities baimę, galbūt jus gąsdina ne vien tai, kas galėtų nutikti. Taip pat gali kelti nerimą mintis, kad nežinosite, kaip į tai reaguoti.



Dažnai bijome ne paties įvykio, o minties, kad neturėsime išteklių su juo susidoroti.



Prisiminkite, kiek sudėtingų situacijų jau įveikėte. Klydote, išgyvenote atsisveikinimus, keitėte kryptį ir pradėjote iš naujo. Galbūt po šių patirčių nelikote toks pats žmogus, bet sužinojote ką nors apie savo stiprybę.



Kai protas sako: „Aš su tuo nesusitvarkysiu“, pabandykite jam atsakyti: „Tiksliai nežinau, kaip bus, tačiau jau įveikiau kitus sudėtingus laikotarpius ir, jei reikės, galiu paprašyti pagalbos“.



Ši frazė neneigia baimės. Ji leidžia pažvelgti į ją teisingesnėje perspektyvoje.



Kaip susitelkti į dabartį nenustojant planuoti



Gyventi dabartimi nereiškia elgtis neapgalvotai ar atsisakyti savo tikslų. Tai reiškia rūpintis tuo, kas šiandien yra jūsų galioje, užuot išsekinus save bandant kontroliuoti kiekvieną rytdienos detalę.



Neapibrėžtumas neišvengiamas, tačiau paralyžius neprivalo būti neišvengiamas. Galite judėti pirmyn net neturėdami visų atsakymų.



Pradėkite nuo nedidelių žingsnių. Jei turite svajonę, skirkite jai kelias minutes per dieną. Jei norite pakeisti darbą, atnaujinkite vieną savo gyvenimo aprašymo dalį. Jei norite puoselėti ryšį, pradėkite nuoširdų pokalbį. Jei reikia susitvarkyti finansus, peržiūrėkite vieną konkrečią išlaidą.



Mažas veiksmas gali atrodyti nereikšmingas, tačiau jis grąžina svarbų jausmą: kad aktyviai dalyvaujate savo gyvenime.



Taip pat verta vengti lyginimosi. Kiekvienas žmogus turi skirtingas aplinkybes, tempą ir poreikius. Kitų pasiekimai gali įkvėpti, tačiau naudojant juos savo keliui vertinti paprastai tik sustiprėja nerimas.



Planuokite, svajokite ir ieškokite patarimo, tačiau visada grįžkite prie esminio klausimo: „Ką galiu padaryti šiandien?“



Jei baimė susipina su nuolatiniu nervingumu, jums taip pat gali padėti perskaityti šiuos 10 veiksmingų patarimų, kaip įveikti nerimą ir nervingumą.



10 pratimų, padedančių gyventi čia ir dabar





  1. Kelias minutes medituokite.


    Nereikia visiškai ištuštinti minčių. Patogiai atsisėskite, stebėkite savo kvėpavimą ir pripažinkite kylančias mintis. Kai pastebite, kad įsivaizduojate būsimas katastrofas, švelniai grįžkite prie įkvepiamo ir iškvepiamo oro.




  2. Susisiekite su savo penkiais pojūčiais.


    Apsižvalgykite ir įvardykite penkis dalykus, kuriuos matote. Tuomet atpažinkite garsus, tekstūras, kvapus ir skonius. Šis pratimas gali nutraukti išankstinių minčių grandinę ir sugrąžinti jus į realią aplinką.




  3. Kvėpuokite lėtai ir sąmoningai.


    Įkvėpkite nesistengdami per stipriai, trumpam sustokite ir lėtai iškvėpkite. Pakartokite kelis kartus. Nesiekite tobulo kvėpavimo. Tiesiog leiskite kūnui gauti signalą, kad jis gali sulėtinti tempą.




  4. Sudarykite mažų džiaugsmų sąrašą.


    Užrašykite tai, kas jums suteikia gerą savijautą: ramiai išgerti kavos, pasiklausyti dainos, pasikalbėti su brangiu žmogumi, prižiūrėti augalą, pasivaikščioti ar paskaityti. Tuomet pasistenkite į savo dieną įtraukti bent vieną iš šių patirčių.




  5. Skirkite laiko pertraukai be ekranų.


    Kelias minutes stebėkite, kas vyksta aplink jus, nefotografuodami, neatsakydami į žinutes ir negalvodami, kaip tuo pasidalyti. Būti dabartyje taip pat reikia erdvių be nuolatinių dirgiklių.




  6. Ribokite automatinį naudojimąsi socialiniais tinklais.


    Socialiniai tinklai gali skatinti lyginimąsi ir pateikti nerimą keliančias žinutes. Paklauskite savęs, kaip jaučiatės jais pasinaudoję. Jei po to jaučiatės labiau sunerimę, nusistatykite laiką arba laikinai nutildykite paskyras, kurios drumsčia jūsų ramybę.




  7. Judėkite taip, kaip jums malonu.


    Vaikščiojimas, šokis, tempimo pratimai ar jūsų galimybėms pritaikyta fizinė veikla gali padėti išeiti iš perteklinio mąstymo. Tikslas nėra reikalauti iš savęs daugiau, o vėl pajusti savo kūną.




  8. Puoselėkite realistišką dėkingumą.


    Dėkingumas nereiškia apsimesti, kad viskas gerai. Galite pripažinti rūpestį ir kartu įvertinti tai, kas jus palaiko. Pavyzdžiui: „Nerimauju dėl savo darbo, tačiau esu dėkingas, kad turiu žmogų, su kuriuo galiu pasikalbėti.“




  9. Pažadinkite savo kūrybiškumą.


    Maisto gaminimas, rašymas, piešimas, daikto taisymas ar grojimas instrumentu sutelkia dėmesį į procesą. Nereikia to daryti profesionaliai. Ką nors kurti gali būti paprastas būdas susigrąžinti buvimą dabartyje.




  10. Išmokite pasakyti „ne“.


    Jei priimate kiekvieną įsipareigojimą iš kaltės jausmo ar baimės nuvilti, galiausiai nebeturėsite energijos tam, kas iš tiesų svarbu. Aiški riba saugo jūsų dabarties laiką. Galite pasakyti: „Šį kartą negalėsiu“, nepateikdami nesibaigiančių paaiškinimų.





Norėdami giliau pažvelgti į šią idėją, taip pat galite perskaityti Tai yra ateitis, kurios nusipelnėte.



Kaip keisti neigiamas mintis apie ateitį



Baimė stiprėja, kai galimybę aiškinate tarsi ji būtų tikrumas. Viena yra galvoti „galiu susidurti su sunkumu“, o visai kas kita – teigti „viskas baigsis blogai“. Pirmasis sakinys pripažįsta riziką. Antrasis paverčia šią riziką tariamai neišvengiamu likimu.



Kai kyla nerimą kelianti mintis, užrašykite šiuos klausimus:




  • Ar tai vyksta dabar, ar tai tik prognozė?

  • Kokių įrodymų turiu, kad tai nutiks būtent taip?

  • Ar ignoruoju neutralesnius ar palankesnius scenarijus?

  • Jei tai įvyktų, kokiais ištekliais galėčiau pasinaudoti?

  • Ko galėčiau paprašyti pagalbos?



Suabejoti mintimi nereiškia pakeisti ją priverstiniu optimizmu. Tai reiškia kurti subalansuotą požiūrį. Užuot sakę „tikrai viskas bus tobula“, pabandykite: „Gali būti sunkumų, bet taip pat ir galimybių, o aš gebu prisitaikyti.“



Toks požiūris primena optimistinį pesimizmą: pripažinti rizikas, neatsisakant vilties ir veiksmų. Jei norite ugdyti šią perspektyvą, jums gali būti naudingas straipsnis apie realistiškus lūkesčius ir optimistinį pesimizmą.



Atsparumas ir lankstus planavimas nežinomybės akivaizdoje



Atsparumas nereiškia viską kentėti tyliai. Jis taip pat nereiškia iš karto atsigauti. Tai gebėjimas išgyventi sunkumą, ieškoti paramos, mokytis ir pertvarkyti savo gyvenimą savu tempu.



Jį galite stiprinti rūpindamiesi ryšiais, pripažindami savo gebėjimus ir leisdami sau pailsėti. Jis taip pat auga, kai sprendžiate nedidelius kasdienius iššūkius. Kiekvieną kartą, kai susiduriate su atidėliojamu pokalbiu ar randate praktišką sprendimą, sukaupiate įrodymų, kad gebate reaguoti į pokyčius.



Planuoti taip pat padeda, jei tai darote lanksčiai. Nusistatykite kryptį, bet palikite erdvės pakoreguoti kursą.



Pavyzdžiui, jei norite pradėti projektą, galite numatyti apytikslę datą, biudžetą ir pirmuosius žingsnius. Tačiau verta priimti, kad atsiras korekcijų. Naudingas planas veikia kaip kompasas, o ne kaip kalėjimas.



Savo tikslus galite suskirstyti į tris lygmenis:




  • Tai, kas priklauso nuo jūsų: pasiruošti, paprašyti informacijos, praktikuotis, taupyti ar priimti sprendimą.

  • Tai, kam galite daryti įtaką: derėtis, kalbėtis, siūlyti ar bendradarbiauti.

  • Tai, ko negalite kontroliuoti: kitų žmonių sprendimai, netikėti pokyčiai ar tikslus rezultatas.



Nukreipdami energiją į pirmąjį lygmenį, sumažinate išsekimą. Antrajam reikia bendravimo ir kantrybės. Trečiajam būtinas priėmimas ir gebėjimas prisitaikyti.



Kaip atskirti naudingą rūpestį nuo išankstinio nerimo



Ne kiekvienas rūpestis yra žalingas. Naudingas rūpestis paskatina imtis konkretaus veiksmo. Jei bijote pamiršti susitikimą ir nustatote žadintuvą, išsprendėte problemą. Jei jaudinatės dėl darbo pokalbio ir nusprendžiate jam pasiruošti, rūpestis atliko savo funkciją.



O išankstinis nerimas dažniausiai verčia kartoti tuos pačius klausimus, nepasiekiant sprendimo. Svarstote įvairius scenarijus, bet nejudate pirmyn. Jūsų protas ieško absoliučios garantijos, kurios niekas negali suteikti.



Kai pastebite, kad įstrigote šiame rate, paklauskite savęs: „Ar yra koks nors pagrįstas veiksmas, kurį galiu atlikti dabar?“



Jei atsakymas teigiamas, užrašykite jį ir atlikite, kai bus tinkamas metas. Jei atsakymas neigiamas, pabandykite pakeisti veiklą ir grįžti į dabartį. Galite nusiprausti po dušu, sutvarkyti nedidelę erdvę, išeiti pasivaikščioti ar kam nors paskambinti.



Taip pat galite nusistatyti „laiką nerimauti“. Skirkite penkiolika minučių per dieną savo baimėms užrašyti. Jei jos iškyla ne tuo metu, priminkite sau, kad prie jų grįšite vėliau. Ši technika stebuklingai nepanaikina rūpesčio, tačiau gali padėti nustatyti jam ribas.



Patirtis, padedanti suprasti dabarties galią



Prisimenu vienos klientės, kurią, siekdama apsaugoti jos tapatybę, pavadinsiu Ana, atvejį. Ji atėjo labai sunerimusi dėl savo profesinės ir meilės ateities. Ji nuolat galvojo apie galimybę prarasti darbą, likti viena ar priimti neteisingą sprendimą.



Jos rūpestis neleido jai džiaugtis dabartiniais pasiekimais. Net gavusi gerą žinią, ji iškart klausė savęs, kiek tai truks. Susipažinusi su kuo nors, ji iš anksto įsivaizduodavo, kaip santykiai baigsis.



Pasiūliau jai paprastą pratimą: kiekvieną vakarą užrašyti tris malonias ar vertingas tos dienos patirtis. Jos neturėjo būti ypatingos. Tai galėjo būti kavos aromatas, pokalbis, užbaigta užduotis ar ramybė skaitant prie lango.



Iš pradžių jai buvo sunku. Jos dėmesys buvo ištreniruotas pastebėti grėsmes, o ne ramybės akimirkas. Praktikuodamasi ji ėmė atpažinti, kad net ir sunkiomis dienomis esama saugių ir jaukių akimirkų.



Pokytis neįvyko per vieną dieną. Pamažu ji nustojo matyti ateitį kaip bedugnę ir pradėjo ją suvokti kaip atvirą erdvę, kurioje yra rizikų, bet ir galimybių.



Pratimas neišsprendė visų jos problemų. Tačiau jis leido jai nebegyventi kiekviena neigiama galimybe taip, tarsi ji jau būtų įvykusi. Iš šios didesnės ramybės ji galėjo priimti aiškesnius sprendimus.



Ateities baimė pagal astrologiją



Žvelgiant iš astrologinės perspektyvos, tam tikri bruožai gali parodyti, kaip kiekvienas žmogus ieško saugumo. Vandens ženklai – Vėžys, Skorpionas ir Žuvys – paprastai patirtis išgyvena labai intensyviai emociškai. Todėl jie gali įstrigti nuojautose, prisiminimuose ar įsivaizduojamuose scenarijuose.



Žemės ženklai – Jautis, Mergelė ir Ožiaragis – gali nerimauti, kai nėra konkretaus plano ar stabilaus pagrindo. Oro ženklai – Dvyniai, Svarstyklės ir Vandenis – linkę mintyse dauginti galimus variantus. Ugnies ženklai – Avinas, Liūtas ir Šaulys – gali jausti nusivylimą, kai ateitis nejuda taip greitai, kaip jie norėtų.



Tai simbolinės tendencijos, o ne nuosprendžiai. Jūsų gimimo horoskopis yra kur kas platesnis nei jūsų Saulės ženklas, o jūsų asmeninė istorija visuomet svarbi. Astrologija gali padėti pastebėti dėsningumus, tačiau ji griežtai nenulemia, kaip turite jaustis ar elgtis.



Nesvarbu, koks jūsų ženklas, praktika panaši: pripažinti emociją, įsiklausyti, ką ji jums bando pasakyti, ir sąmoningai pasirinkti atsaką.



Kada verta kreiptis profesionalios pagalbos



Būna akimirkų, kai savipagalbos pratimų nepakanka. Apsvarstykite galimybę kreiptis psichologinės pagalbos, jei ateities baimė nuolat trukdo ilsėtis, dirbti, mokytis, palaikyti santykius ar atlikti kasdienę veiklą.



Taip pat svarbu ieškoti pagalbos, jei nuolat vengiate būtinų situacijų, patiriate stiprias krizes arba jaučiate, kad nebegalite susitvarkyti su rūpesčiu be paramos.



Pokalbis su specialistu nereiškia, kad patyrėte nesėkmę. Tai reiškia, kad plečiate savo išteklius. Taip pat galite pradėti papasakodami patikimam žmogui, ką išgyvenate. Jums nereikia visko išgyventi vieniems.



Jei jums sunku atpažinti ir reguliuoti savo jausmus, šis straipsnis apie kaip valdyti savo emocijas naudojant praktines strategijas gali pasiūlyti papildomų priemonių.



Ateitis kuriama iš to, ką darote šiandien



Negalite išvengti visų pokyčių ar numatyti kiekvieno rezultato. Tačiau galite pasirinkti, kaip rūpintis savo energija, kokius pokalbius pradėti, kokias ribas nustatyti ir kokį mažą žingsnį žengti.



Kai pasirodo baimė, nekovokite su ja tarsi su priešu. Įsiklausykite į ją ir paklauskite savęs, ko jums reikia: informacijos, poilsio, artumo, organizuotumo ar tiesiog pauzės.



Jūsų galia slypi ne ateities žinojime, o sąmoningesniame atsake į dabartį.



Kaip ir žvaigždės tęsia savo kelią nereikalaudamos iš jūsų neatidėliotinų atsakymų, taip ir jūs galite judėti pirmyn neturėdami visko išspręsto. Šiandien pakanka pažvelgti į prieš jus esantį kelią ir žengti kitą įmanomą žingsnį. Rytoj galėsite pasirūpinti tuo, kuris ateis po jo.