Akivaizdu, kad šiandien psichologinė terapija visuomenėje priimama kur kas labiau nei prieš dešimtmetį. Vis dėlto vis dar sklando daugybė mitų, dėl kurių kai kurie žmonės dvejoja, atidėlioja ar net gėdijasi prašyti pagalbos.



Ir tai svarbu: ėjimas į terapiją nereiškia, kad tau nepavyko. Tai reiškia, kad ieškai įrankių geriau save suprasti, susidėlioti tai, ką jauti, ir priimti aiškesnius sprendimus.



Čia rasi šešis dažnus mitus apie terapiją kartu su realesniu ir žmogiškesniu požiūriu. Idėja nėra tave jėga įkalbėti, o padėti į šią galimybę pažvelgti su mažiau baimės ir daugiau informacijos. 🌿



Mitas 1: Eiti į terapiją reiškia mokėti kam nors, kad tavęs klausytųsi



Tai vienas dažniausių mitų. Daugelis žmonių mano, kad terapijos sesija yra tiesiog atsisėsti ir kalbėti, kol kažkas tyliai klauso.



Realybė kitokia. Terapeutas ne tik klauso. Jis taip pat pastebi pasikartojančius modelius, užduoda klausimus, padeda susidėlioti mintis ir gali palydėti tave ieškant naujų būdų susitvarkyti su tuo, ką išgyveni.



Kalbėjimasis su kvalifikuotu ir objektyviu specialistu gali suteikti kitokią perspektyvą. Kartais, kai esi įsitraukęs į problemą, viskas atrodo painu. Terapija gali padėti atskirti emocijas, mintis ir faktus.



Pavyzdžiui, galbūt ateini sakydama: „Nežinau, kodėl mano santykiai visada mane taip išvargina“. Terapijoje gali pradėti aiškintis, ar tau sunku brėžti ribas, ar kartoji tau kenksmingus ryšius, ar nešiesi atsakomybę, kuri tau nepriklauso.



Mitas 2: Į terapiją eina tik žmonės, kurie yra „pamišę“ arba patyrė kažką kraštutinio



Ši mintis pridarė daug žalos. Eiti į terapiją nėra tolygu būti „pamišusiam“, ir nereikia visiškai palūžti, kad paprašytum pagalbos.



Kai kurie žmonės pradeda terapiją po traumos, netekties, išsiskyrimo ar stiprios krizės. Tačiau daugelis kitų eina todėl, kad nori geriau save pažinti, sustiprinti savivertę, valdyti stresą, priimti svarbius sprendimus ar išgyventi pokyčių etapą.



Į terapiją gali eiti ir tada, kai iš išorės „atrodo, kad viskas gerai“. Galbūt turi darbą, partnerį, draugų, bet vis tiek jauti nerimą, tuštumą, kaltę ar emocinį nuovargį. Tai irgi verta dėmesio.



Jei esi tokiame gyvenimo etape, kai jauti, kad reikia pakeisti kryptį, taip pat gali padėti perskaityti 5 aiškius ženklus, kad tavo gyvenime reikia pradėti iš naujo.



Mitas 3: Pasikalbėti su draugu ar šeimos nariu geriau nei eiti į terapiją



Draugai ir šeima gali būti nuostabus palaikymo tinklas. Kartais nuoširdus pokalbis su žmogumi, kuris tave myli, labai palengvina savijautą.



Tačiau jie neatlieka tokio paties vaidmens kaip terapeutas. Artimi žmonės dažnai turi savo emocijų, nuomonę ir lūkesčių apie tave. Jie gali patarti iš meilės, taip, bet taip pat ir iš savo baimių, patirčių ar žaizdų.



O specialistas gali suteikti tau neutralesnę erdvę. Jis nėra tam, kad tave teistų, pataikautų ar sakytų tai, ką nori girdėti šeima. Jis yra tam, kad padėtų suprasti, kas su tavimi vyksta, ir lydėtų tavo procese.



Terapija nepakeičia tavo artimųjų. Veikiau ji gali padėti geriau su jais bendrauti, aiškiau išsakyti save ir atpažinti, ko tau reikia iš kiekvieno ryšio.



Jei ši tema paliečia tavo asmeninius santykius, šis straipsnis apie patarimus, kaip išvengti konfliktų ir pagerinti santykius gali suteikti praktiškų idėjų kasdienybei.



Mitas 4: Terapija skirta psichologiškai silpniems žmonėms



Prašyti pagalbos nereiškia būti silpnam. Priešingai: dažnai reikia daug drąsos pripažinti, kad kažką skauda, kažkas kartojasi arba kad vienam jau nebeįmanoma visko pakelti.



Emocinis tvirtumas nėra kantrybė be jausmų. Taip pat tai nėra šypsena, kai viduje byri į šipulius. Tikroji stiprybė prasideda tada, kai gali į save pažvelgti sąžiningai.



Eiti į terapiją gali būti gilus savęs pažinimo aktas. Tai leidžia atpažinti poreikius, peržiūrėti įsitikinimus, suprasti savo reakcijas ir išmokti priemonių geriau savimi pasirūpinti.



Be to, laiku paprašyta pagalba gali padėti užkirsti kelią tam, kad tam tikras diskomfortas susikauptų. Tau nereikia laukti, kol pasieksi ribą, kad dėl savęs kažką padarytum.



Jei tau sunku leisti sau pasirūpinti savimi, galbūt pravers įsigilinti į kaip kurti meilę sau be kaltės ir gėdos.



Mitas 5: Terapija yra per brangi, kad galėtum ją lankyti



Tiesa, kad terapija gali kainuoti nemažai, ir ne visi žmonės turi vienodą prieigą. Neigti tai būtų nerealistiška.



Tačiau egzistuoja ir daugiau alternatyvų, nei dažnai žinoma. Kai kur yra bendruomenės centrai, universitetai su prižiūrima pagalba, viešosios paslaugos, fondai, psichikos sveikatos programos, internetinė terapija arba specialistai, taikantys pritaikytus įkainius.



Jei turi sveikatos draudimą, gali būti, kad tau priklauso dalinis padengimas arba mažesnės priemokos. Jei jo neturi, vis tiek gali pasidomėti prieinamomis galimybėmis savo vietovėje.



Gera idėja yra susirašyti galimus variantus:




  • pasidomėti netoliese esančiais psichikos sveikatos centrais;

  • pasiteirauti apie psichologinę pagalbą universitetuose;

  • ieškoti terapeutų, kurie siūlo nuotolinį būdą;

  • išsiaiškinti, ar yra nemokamų ar mažos kainos programų;

  • aiškiai pasiteirauti apie įkainius prieš pradedant.



Ne visada pirmas pasirinkimas bus tinkamiausias, bet informacijos paieška gali atverti kelius, kurių anksčiau nematei.



Mitas 6: Terapija skirta tik tam tikriems žmonėms ar socialinėms grupėms



Ilgą laiką žiniasklaida rodė labai ribotą terapijos vaizdą: prabangūs kabinetai, tam tikro ekonominio lygio pacientai ir labai panašaus profilio terapeutai.



Tačiau emocinė sveikata nepriklauso vienai grupei. Terapija skirta kiekvienam žmogui, kuriam reikia psichologinės pagalbos, nesvarbu, kokia jo etninė, kultūrinė ar rasinė kilmė, amžius, lytis, seksualinė orientacija, religija ar finansinė padėtis.



Taip pat yra terapeutų, turinčių skirtingas prieigas, gyvenimo patirtį ir kultūrinį jautrumą. Rasti žmogų, su kuriuo jausiesi suprastas, gali užtrukti, ir tai yra normalu. Terapinis ryšys yra svarbus.



Jei kokia nors patirtis tau nebuvo jauki, tai nereiškia, kad terapija „neveikia“. Kartais tai reiškia, kad tau reikia kito specialisto, kitokios prieigos arba kitokio tempo.



Kaip suprasti, ar terapija gali tau padėti



Pradėdamas nebūtinai turi žinoti visus atsakymus. Iš tiesų daugelis žmonių į terapiją ateina būtent todėl, kad nežino, nuo ko pradėti.



Ji gali būti gera išeitis, jei jauti, kad kartojasi tos pačios problemos, jei dėl nerimo sunku užmigti, jei labai priklausai nuo kitų nuomonės, jei dažnai gyveni su nerimu arba jei sunkiai nustatai ribas.



Ji taip pat gali padėti, jei išgyveni išsiskyrimą, gedulą, darbo krizę, šeimos konfliktą ar labai neapibrėžtą gyvenimo etapą.



Kai nerimas tampa pernelyg sunkus, savo paiešką gali papildyti ir tokiais šaltiniais kaip veiksmingi patarimai, kaip įveikti nerimą ir įtampą. Jie nepakeičia profesionalaus proceso, bet gali suteikti pirmą palengvėjimą.



Terapija kaip asmeninio augimo erdvė



Iš savo, kaip psichologės ir astrologės, perspektyvos manau, kad terapija gali būti labai vertinga erdvė augti, gyti ir geriau suprasti savo vidinį pasaulį.



Ji neturi būti šalta ar bauginanti. Tai gali būti erdvė, kurioje leidi sau pasakyti tai, ką nutyli, išverkti tai, ką laikai savyje, susidėlioti tai, kas skauda, ir atpažinti, ko tau reikia.



Terapija nežada tobulo gyvenimo. Tačiau ji gali padėti gyventi sąmoningiau, su daugiau pagarbos sau ir pasirinkti mažiau bijant.



Jei svarstai pradėti šį procesą, pasidomėk, užduok klausimus, palygink pasirinkimus ir įsiklausyk, kaip jautiesi. Tavo emocinė gerovė nusipelno dėmesio, net ir dar prieš tai, kai viskas tampa skubu.