Meilė sau yra kelias, pilnas kliūčių. Jam reikia laiko, kantrybės, švelnumo ir daug nuoširdumo su savimi.

Kartais gėda įsiterpia ir viską paverčia dar sunkesniu.

Gyvename visuomenėje, kuri parduoda meilę sau tarsi tai būtų mada. Matome ją socialiniuose tinkluose, gražiose frazėse, dainose, reklamoje ir žinutėse, kurios tarsi sako mums: „mylėk save ir viskas“.

Bet tu ir aš žinome, kad ne visada viskas taip paprasta.

Kai mums nepavyksta pajusti šios meilės sau, gali atsirasti kaltė. Galbūt galvoji: „kodėl negaliu savęs matyti taip, kaip mane mato kiti?“, „kodėl man taip sunku save priimti?“, „kodėl vis dar lyginu save su kitais?".

Ir visa tai gali labai gluminti.

Tiesa ta, kad visi nešiojamės žaizdas. Kai kurios ateina iš vaikystės. Kitos gimsta santykiuose, kuriuose nebuvome įvertinti. Taip pat yra žaizdų, kurios atsiranda, kai per daug lyginame save, kai iš savęs reikalaujame per daug arba kai jaučiame, kad niekada nesame pakankami.

Pamažu šios patirtys gali nutolinti mus nuo savo pačių širdies.

Tai nereiškia, kad esi sulaužytas. Tai reiškia, kad esi žmogus.

Mylėti save nereiškia žiūrėti į veidrodį ir kartoti teigiamą frazę, kol ja patikėsi. Žinoma, tai gali padėti. Tačiau tikroji meilė sau yra kur kas gilesnė. Ji susijusi su mokymusi klausytis savęs, atleisti sau, rūpintis savimi ir liautis savęs palikinėti tam, kad pritaptum.

Jei esi šiame procese, noriu tave palydėti keliomis praktiškomis ir švelniomis idėjomis. Ne tam, kad iš savęs reikalautum dar daugiau, o tam, kad pradėtum sau dovanoti tą pačią meilę, kurią tiek kartų skiri kitiems. Nes tu to nusipelnei. Visada to nusipelnei. 🌿

Ką reiškia mylėti save ir sugrįžti į savo vidų



Šiandieniniame pasaulyje dažnai pakliūvame į spąstus ir pradedame tikėti, kad turime keisti savo asmenybę, kad būtume priimti.

Prisitaikome. Tylime. Šypsomės, kai norime verkti. Sakome „taip“, kai visas kūnas prašo pasakyti „ne“.

Ir vieną dieną suprantame, kad esame nutolę nuo savęs.

Todėl mylėti save taip pat reiškia grįžti į savo centrą. Grįžti į savo sielą. Atpažinti, kas esi tada, kai nebandai įtikti, padaryti įspūdžio ar pateisinti kitų lūkesčių.

Jei bandai sustiprinti santykį su savimi, pradėk nuo paprastų klausimų:


  • Kas aš esu, kai niekam nevaidinu?

  • Kas man iš tikrųjų patinka?

  • Kokie dalykai man suteikia ramybės?

  • Kokių vertybių noriu laikytis savo gyvenime?

  • Kaip noriu jaustis savo santykiuose, darbe ir kasdienybėje?



Paklausk savęs, kas tu esi būdamas vienas su savimi, be kaukių ir be poreikio ką nors įrodyti.

Galbūt pradžioje jausiesi nejaukiai. Tai normalu. Kartais taip ilgai žiūrime į išorę, kad atsisėsti kartu su savimi pasidaro keista.

Tačiau tai pirmas žingsnis, kad iš tiesų save pažintum.

Kai myli žmogų, nori žinoti, ko jam reikia, kas jam skauda, kas jį jaudina, ko jis bijo ir kas jam suteikia saugumo. Su pačiu savimi yra tas pats.

Negali mylėti savęs giliai, jei savęs nepažįsti.

O save pažinti nereiškia savęs griežtai analizuoti. Tai reiškia žvelgti į save su smalsumu, tarsi atsargiai atvertum duris.

Gali pradėti nuo mažų ritualų: išgerti kavos nežiūrėdamas į telefoną, užrašyti tris eilutes apie tai, kaip jautiesi, pasivaikščioti tyliai, susitvarkyti kambarį ar padaryti pauzę prieš atsakydamas visiems.

Kad giliau įsigilintum į šį kelią, gali padėti ir straipsnis apie mokymąsi mylėti savo netobulumus ir judėti savęs priėmimo link.

Atmink tai: meilė sau nėra tapti tobulu žmogumi, o nustoti elgtis su savimi taip, lyg turėtum būti tobulas, kad nusipelnytum meilės.

Kaip atleisti sau už savo praeitį ir paleisti gėdą



Labai lengva atsigręžti atgal ir bausti save už tai, ką padarei, ką leidai, ko nesugebėjai pasakyti ar kokiu žmogumi buvai.

Gal prisimeni akimirkas, kai elgeisi vedinas baimės. Arba laikotarpius, kai sutikai su mažiau, nei nusipelnei. Gal kaltini save, kad anksčiau nenustatei ribų, kad pasitikejai kažkuo, kad tylėjai, kad nesėkmingai pasielgei.

Bet noriu tau aiškiai pasakyti viena: tu darei tai, ką galėjai, su tomis emocinėmis priemonėmis, kurias tuo metu turėjai.

Mūsų praeitis gali mus apgaubti gėda. Ji verčia žiūrėti į save iš to žmogaus, kuriuo buvai, perspektyvos, o ne iš to, kuo mokaisi tapti.

Jei dėl šios priežasties tau sunku rūpintis savimi, noriu priminti, kad gyvenimas gali būti labai sunkus.

Nėra tobulo būdo eiti per gyvenimą. Nėra tikslaus vadovo, kaip būti žmogumi, mylėti, klysti, išgyventi, gydytis ir pradėti iš naujo.

Ne viskas yra taip juoda arba balta, kaip tau bando įteigti skausmo paveiktas protas.

Visi esame buvę savo versijomis, kurių šiandien nesirinktume kartoti. Visi esame priėmę sprendimų iš žaizdos. Visi esame pasakę dalykų, kurie neatspindėjo giliausios mūsų širdies. Visi esame kentėję situacijas iš baimės ką nors prarasti ar likti vieni.

Tai nereiškia, kad esi blogas žmogus.

Tai reiškia, kad esi žmogus.

Kad galėtum mylėti save, turi leisti sau atleisti. Ne paviršutiniškai. Ne „na ir tiek, nieko nebuvo“. O brandžiai, kai pripažįsti tai, ką išgyvenai, bet nebesi prie to prirakintas.

Atleisk sau už tai, ką darei, kad išgyventum savo liūdesį.

Atleisk sau už tai, kaip su savimi elgeisi, kai nemokėjai geriau.

Atleisk sau už tas akimirkas, kai leisdavai kitiems peržengti tavo ribas.

Atleisk sau už tai, kad anksčiau nepakovojai už tai, ką kūrei.

Atleisk sau už kritimą, pasimetimą ir užtrukimą sugrįžti.

Kai į savo istoriją žiūri su švelnumu, nustoji ją naudoti kaip bausmę. Pradedi ją matyti kaip mokytoją.

Tai nereiškia viską pateisinti. Tai reiškia mokytis nesunaikinant savęs.

Priėmimas taip pat yra meilės forma.

Jei tau labai sunku paleisti kaltę, šis straipsnis apie kaip atleisti sau taip, kaip atleidi kitiems gali padėti su dar atlaidesniu žvilgsniu.

Gerbti save, kad sustiprintum meilę sau



Negali kurti meilės sau, jei nuolat išduodi tai, ką jauti, tam, kad įtiktum kitiems.

Kartais manome, kad būti mylimiems reiškia visada prisitaikyti. Būti lengvai sugyvenamiems. Netrukdyti. Nereikalauti per daug. Neturėti poreikių.

Tačiau toks gyvenimo būdas galiausiai išsekina sielą.

Kai tarp to, kas esi, ir įvaizdžio, kurį rodai pasauliui, atsiranda didelis atstumas, pradedi jaustis įkalintas.

Gerbti save reiškia būti nuoširdžiam su savimi. Tai reiškia liautis save cenzūravus, kad patektum į erdves, kuriose tave priima tik tada, kai slepiesi.

Nereikia atsiprašinėti už savo jautrumą. Nereikia keisti savo esmės, kad būtum mylimas. Nereikia gesinti savo šviesos, kad kitiems nebūtų nejauku.

Būti ištikimam sau nereiškia elgtis neapgalvotai. Tai reiškia nepalikti savęs.

Gali tai praktikuoti mažais dalykais:


  • Pasakyti „šiandien negaliu“ neaiškindamas per daug.

  • Rinktis drabužius, kurie leidžia jaustis patogiai, o ne tik patvirtintai.

  • Ramiai išsakyti savo nuomonę, net jei ne visi sutinka.

  • Nustoti juoktis iš pokštų, kurie tave žeidžia.

  • Atitolti nuo santykių, kuriuose visada turi save sumažinti.



Gerbdamas save, keiti tai, kaip stovėsi prieš gyvenimą.

Kai pradedi gerbti savo tiesą, nebereikia visą laiką dėvėti kaukės. Jautiesi lengvesnis. Tikresnis. Pilnesnis.

Ir nutinka vienas įdomus dalykas: kai liaujiesi taip stengtis, kad patiktum visiems, pradedi pritraukti erdves, kuriose nereikia apsimesti.

Tavo vidinė galia auga, kai pasitiki savimi. Ne todėl, kad visada turi teisingą atsakymą, o todėl, kad žinai, jog daugiau savęs nepaliksi.

Investuok į save, net jei procesas lėtas



Kaip žmogus esi nuolatiniame mokymesi.

Turi dovanų, talentų, jautrumo, grožio ir istoriją, kuri padarė tave unikalų. Tačiau taip pat turi žaizdų, kurioms reikia laiko. Savo dalių, kurioms reikia rūpesčio. Savybių, kurias vis dar mokaisi priimti.

Ir tai gerai.

Gyvenimas visada atneša iššūkių. Todėl svarbu mylėti savo dabartinę situaciją, net jei ji dar nėra ideali.

Turėti meilę sau nereiškia visą laiką mylėti kiekvieną savo gyvenimo dalį. Tai reiškia būti kartu su savimi, kol ją keiti.

Investuoti į save yra tarsi sėti sėklas. Iš pradžių nieko nematai. Laistai, lauki, abejoji. Bet po žeme kažkas juda.

Tas vidinis darbas iš išorės gali atrodyti labai paprastas:


  • Kiek geriau išsimiegoti.

  • Sumažinti laiką socialiniuose tinkluose.

  • Prašyti pagalbos, kai jos reikia.

  • Eiti į terapiją, jei tai tau įmanoma.

  • Sutvarkyti savo erdvę, kad jaustumeisi ramiau.

  • Grįžti prie hobio, kuris tave jungė su džiaugsmu.



Kartais investuoti į save reiškia rūpintis savo sveikata, net kai nėra noro. Kitais kartais tai reiškia liautis vytis žmogų, kuris tavęs nesirenka. Taip pat gali reikšti išmokti ilsėtis be kaltės.

Maži veiksmai, kartojami su meile, gali atkurti tavo santykį su savimi.

Nereikia per savaitę pakeisti viso savo gyvenimo. Tiesą sakant, bandymas viską padaryti vienu ypu dažniausiai sukelia dar daugiau nusivylimo.

Pradėk nuo vieno dalyko. Tik vieno.

Pavyzdžiui: kiekvieną vakarą užrašyti, ką per dieną padarei gerai. Arba pasiruošti tau maistingą valgį. Arba dešimt minučių pasivaikščioti saulėje. Arba pusvalandžiu prieš miegą išjungti telefoną.

Jei tavo protas per daug įsitempęs, galbūt tau padės šie paprasti pokyčiai, padedantys atstatyti pernelyg stimuliuojamą nervų sistemą.

Meilė sau taip pat praktikuojama tada, kai procesas skauda. Kai gydai kažką sena. Kai nusprendi paleisti savo versiją, kuri jau nebegali tavęs lydėti.

Tokiose akimirkose būti sau atlaidžiam nėra silpnumas. Tai emocinė drąsa.

Atpažink, kas tau daro gera ir kas tave nuo savęs atitolina



Atidžiai stebėk viską, kas tave sugrąžina į centrą.

Atkreipk dėmesį į žmones, vietas, rutiną ir veiklas, kurios leidžia jaustis gyvam. Nepamiršk, kad tai nėra menka. Tavo kūnas dažnai siunčia tau ženklus.

Yra santykių, kurie tave plečia. Po susitikimo su tokiais žmonėmis jautiesi ramus, įkvėptas ar lydimas.

Yra veiklų, kurios grąžina tau energiją. Galbūt tai tapymas, gaminimas, šokis, skaitymas, vaikščiojimas, augalų priežiūra, rašymas ar muzikos klausymasis.

Yra erdvių, kurios tave nuramina. Tvarkingas kambarys. Parkas. Rami kavinė. Švari lova. Ilgas dušas po sunkios dienos.

Paklausk savęs: kokia laimė man suteikia ramybę?

Su kuo galiu būti autentiškiausia savo versija?

Kokia veikla padeda man gerai jaustis su savimi?

Kada paskutinį kartą jutau laisvę, nebijodamas vertinimo?

Ką dariau tada, kai mano širdis pasijuto įkvėpta?

Eik link to. Pamažu pripildyk savo gyvenimą tais elementais ir tais žmonėmis.

Taip pat stebėk priešingybę.

Tai gali būti nejauku, bet būtina.

Kas tave nuolat verčia abejoti savimi?

Kas leidžia tau jaustis sunkiai mylimam?

Kokia veikla tave frustruoja, nes sukelia jausmą, kad esi nepakankamas?

Kokie įpročiai vagia tavo džiaugsmą, aiškumą ir energiją?

Kokios aplinkos verčia tave susitraukti?

Būk nuoširdus su savimi dėl to, kas tau kenkia.

Ne visada galėsi iškart nuo visko atsitraukti. Kartais tai darbai, atsakomybės ar sudėtingi santykiai. Tačiau tu gali pradėti nustatinėti ribas. Gali mažinti poveikį. Gali liautis teisinti tai, kas tave žeidžia.

Atsitraukti nuo to, kas gesina tavo sielą, nėra egoizmas. Tai rūpestis.

O kai atsiranda vietos, gali įeiti kas nors naujo.

Jei tau sunku atpažinti, ką jauti, rašymas gali labai padėti. Šis šaltinis apie kaip asmeninis dienoraštis padeda augti viduje gali suteikti tau paprastą įrankį emocijoms susidėlioti.

Tu nusipelnei tokios pat meilės, kokią dovanoji kitiems



Trumpam pagalvok apie tai, kaip myli svarbius žmones savo gyvenime.

Kaip jų klausaisi, kai jiems bloga? Kaip jiems atleidi, kai jie suklysta? Kaip stengiesi juos padrąsinti, kai jie nepasitiki savimi?

Galbūt tu esi tas žmogus, kuris atsako į ilgus laiškus. Tas, kuris palaiko. Tas, kuris prisimena gimtadienius. Tas, kuris stengiasi suprasti prieš teisdamas. Tas, kuris džiaugiasi kitų pasiekimais net ir būdamas pavargęs.

Dabar paklausk savęs: ar tą patį darai ir su savimi?

Dažnai esame kantrūs visiems, išskyrus save. Kitų klaidas atleidžiame, bet savąsias paverčiame nuosprendžiu. Lydime kitų liūdesį, bet sau reikalaujame „greitai tai pergyventi“, kai patys esame sužeisti.

Pripažink visą meilę, kurią moki duoti.

Pripažink savo švelnumą. Ištikimybę. Gebėjimą rūpintis. Savo būdą palaikyti kitus sunkiomis dienomis.

Ir tada prisimink: ta meilė taip pat turi sugrįžti į tave.

Nereikia jos užsidirbti produktyvumu. Nereikia jos nusipelnyti būnant tobulam. Nereikia laukti, kol atrodysi geriau, sversi mažiau, uždirbsi daugiau, turėsi partnerį ar susitvarkysi visą savo gyvenimą.

Gali pradėti šiandien.

Nuo švelnesnės frazės. Nuo pauzės. Nuo ramaus valgymo. Nuo sprendimo, kuris tave apsaugo. Nuo ribos. Nuo poilsio.

Meilė sau kuriama šiais kasdieniais gestais, kurie atrodo maži, bet tavo vidui sako: „esu čia su tavimi“.

Kodėl tau sunku sau duoti meilę, kurios nusipelnei



Dažnai taip stipriai susitelkiame į kitus, kad pamirštame save.

Mylime be sąlygų, atleidžiame, suprantame, laukiame, duodame galimybių. Tačiau kai kalbame apie save, esame sau šiurkštūs.

Sakome sau dalykus, kurių niekada nesakytume žmogui, kurį mylime.

„Koks aš nevykęs“.

„Aš viską sugadinu“.

„Manęs nepakanka“.

„Niekas manęs tokio nemylės“.

Šis vidinis dialogas svarbus. Ne todėl, kad visą laiką turėtum galvoti pozityviai, o todėl, kad tavo protas tampa vieta, kurioje gyveni.

Jei tavo vidinis pasaulis yra nuolatinės bausmės vieta, tau bus sunku jaustis savyje kaip namuose.

Gera žinia ta, kad šį dialogą galima keisti. Ne per vieną dieną. Tačiau tikrai su praktika.

Kai pastebi žiaurią frazę, pabandyk ją pakeisti teisingesne:


  • Vietoj „aš visiškas chaosas“ pabandyk „aš mokausi su tuo tvarkytis“.

  • Vietoj „aš visada suklystu“ pabandyk „šį kartą nepavyko taip, kaip norėjau, bet galiu pabandyti kitaip“.

  • Vietoj „niekas manęs nemylės“ pabandyk „aš mokausi rinktis save ir kurti geresnius ryšius“.



Tai nereiškia sau meluoti. Tai reiškia kalbėti su savimi žmogiškai.

Taip pat gali savęs paklausti: „Jei mano geriausias draugas išgyventų tai, ką sakyčiau jam?“. Tada pabandyk pasakyti sau kažką panašaus.

Nes ir tu nusipelnei atlaidumo. Gerumo. Kantrybės. Švelnumo.

Gali tapti savo pačių prieglobsčiu. Gali virsti šiltesniais vidiniais namais.

Atėjo metas pakeisti įsitikinimą: ne tik kiti nusipelno tavo meilės. Tu taip pat.

Nereikia laukti, kol jausiesi visiškai saugus, kad galėtum pradėti. Kartais meilė sau prasideda kaip nedrąsus sprendimas. Mažas gestas. Paprastas pažadas.

Šiandien gali pasirinkti savęs nepalikti.

Šiandien gali pasirinkti elgtis su savimi truputį atlaidžiau.

Šiandien gali prisiminti, kad tavo vertė nedingsta tavo sunkiomis dienomis.

O jei jauti, kad reikia pradėti iš naujo, nevertink to kaip nesėkmės. Kartais sugrįžimas į save ir yra drąsiausia pradžia. Šis straipsnis apie aiškius ženklus, kad tavo gyvenime reikia pradėti iš naujo gali padėti tai atpažinti dar aiškiau.

Meilė sau ne visada jaučiasi kaip didelis apreiškimas. Dažnai ji panašesnė į gilų įkvėpimą ir tylų pasakymą: „šį kartą savimi pasirūpinsiu šiek tiek labiau“.

Ir šis gestas, nors ir atrodantis mažas, gali pakeisti viską.