- Verta būti atleistamam
- Atleisk sau patiems menantis
Sudėtingame žmogiškųjų santykių audinyje, atleidimo galimybė išsiskiria kaip viena iš kilniausių ir išlaisvinančiausių savybių, kurią galime užauginti.
Dažnai esame situacijose, kai beveik nesuvokdami išplėtojame savo supratimą ir atleidimą kitiems, pripažindami jų žmogiškumą ir kiekvieno iš mūsų neišvengiamas netobulumas.
Tačiau įdomu, kad kai kalbama apie tą pačią gailestį sau nukreipti, susiduriame su kur kas didesniu iššūkiu.
Savo pačių gailestis ir atleidimas sau atrodo esantys savybės, kurios, nors ir būtinos mūsų emocinei ir psichologinei sveikatai, dažnai mums išsipaišo arba, dar blogiau, visiškai jas ignoruojame.
Sek mane šiame savo pažinimo ir gydymo kelionėje, kurioje kartu ištirsime, kaip atleisti sau su tuo pačiu kantrybės, supratimo ir be sąlygų meile, kurią taip dosniai siūlome kitiems. Šis savęs linksmumo aktas gali būti pirmasis žingsnis link pilnesnio, subalansuoto ir laimingesnio gyvenimo.
Verta būti atleistamam
Asmeninis priminimas: Nusipelnei atleidimo. Pakartok šį pranešimą tiek kartų, kiek reikia, nes jis absoliučiai teisingas. Dažnai atleidžiame kitiems, kai jie mums padaro skriaudą ar nusikalsta, tačiau dažnai pamirštame suteikti sau tą pačią supratimą ir kantrybę.
Įprasta leisti klaidas kitiems ir laikyti jas galimybėmis jiems augti, tuo tarpu būname nekompromisuoti su savim, reikalaujant tobulumo kiekviename žingsnyje.
Tačiau noriu priminti, kad laikas atsisakyti to tobulumo reikalavimo; jis neturi vietos tavo kelio link gerovės.
Tu ne tik nusipelnei atleidimo iš aplinkinių, bet ir savo pačio atleidimo.
Turi teisę atleisti sau už tuos prisiminkamus naktinius žinučių prakeiksmus ar susitikimus, kuriuos norėtum pamiršti. Dėl beprasmių kovų su svarbiomis tau žmonėmis.
Dėl tų akimirkų, kai alkoholis buvo daugiau priešas nei draugas, žalojantis ne tik tave, bet ir kitus.
Dėl prarastų karjeros galimybių ar svarbių darbų, prarastų dėl nepagrįstų sprendimų.
Dėl išlaikytų jau seniai pasibaigusių santykių dėl baimės būti vienam arba dėl būtino pokyčio atmetimo.
Dėl tokių atvejų, kai nevertai įvertinai tuos, kurie buvo šalia tavęs, arba melavai nereikalingai.
Visos šios veiksmų vertos atleidimo, nes jos yra žmogiškumo dalis.
Mes esame paklaidžios būtybės, skirtos klaidoms kaip ir bet kuris kitas gyvas organizmas. Nuo mažens mums buvo mokyta, kad klysta yra mokymosi dalis; tik taip tobuliname savo įgūdžius ir žinias, kad išvengtume vėl patirti tas pačias klaidas.
Todėl svarbu atsikratyti to tobulumo mito ir integruoti savo žmogiškumą kaip kažką natūralaus ir būtino savo asmeniniam augimui.
Jei kada nors padarei žalą, tinkama yra atsiprašyti ir stengtis pagerinti savo veiksmus kasdien. Tačiau taip pat yra būtina pasiūlyti sau atleidimą už tuos praeitus iššūkius.
Galbūt kai kurie pasirinks nepasiūlyti savo atleidimo, tačiau prisimink: čia svarbus tu pats, suteikdamas sau leidimą judėti link to, kurio iš tikrųjų nori tapti.
Visi galime priimti blogus sprendimus nepalankiomis sąlygomis; tačiau nusipelname supratimo ir savo atleidimo.
Išvada: pasiklysk, nuoširdžiai atsiprašyk tiek save, tiek kitus, kai tai būtina, mokykis iš proceso ir tęsk tobulėdamas nuolat.
Atleisk sau patiems menantis
Leisk man pasidalinti istorija, kuri pralinksmins kelią į savęs atleidimą. Motyvaciniame pokalbyje dalyvavo vienas žmogus, kurį vadinsime Karlu, ir jis pasidalino savo asmenine kova su kaltės jausmu bei kaip tai jam trukdė judėti gyvenime.
Karlo istorija yra galingas pamokymas apie svarbą atleisti sau su tuo pačiu užuojauta, kurią teikiame kitiems.
Karis jaunystėje padarė klaidų, kurios neigiamai paveikė artimus žmones. Nepaisant pastangų ištaisyti tas klaidas, kaltės našta jį persekiojo kasdien. Jis matė, kaip kiti įveikdavo savo nesėkmes ir buvo atleisti, bet pats negalėjo suteikti sau to paties atleidimo.
Mūsų sesijose dirbome kartu, atskleisdami Karlo sukauptus savo vertinimo ir gėdos sluoksnius, kuriuos jis kaupė metų metus. Paprašiau jį prisiminti atvejus, kai jis buvo sugebus atleisti kitiems; norėjome suprasti, kaip jis jautėsi atsipalaidavęs nuo įžeidimo ir priimdamas žmogiškas netobulumas.
Pakeitimo raktas Karlu buvo išmokti žiūrėti į savo klaidas kitaip. Vietoj amžino bausmės sau už jas, jis pradėjo vertinti jas kaip mokymosi ir asmeninio augimo galimybes.
Aš paaiškinau: "Atleisti sau nereiškia pamiršti įvykio ar sumažinti jo svarbą; tai reiškia atsikratyti nereikalingos naštos, kad galėtum judėti į priekį".
Pasiūliau jam paprastą, bet gilų pratimą: rašyti sau atleidimo laiškus iš užuojautos perspektyvos. Pradžioje jam tai atrodė keista ir nepatogu, bet kiekviena žodžiu jis pradėjo jausti, kaip kyla kaltės naštos svoris.
Galų gale, Karlas išmoko kažką esminio: atleisti sau nėra savanaudiškas ar išganingas veiksmas; tai būtinas žingsnis link gydymo ir emocinio gerovės. Šis pokytis ne tik pagerino jo santykius su savimi, bet ir su aplinkiniais.
Karlaus istorija pamoko, kad visi nusipelname užuojautos, ypač iš savęs. Jei jis galėjo rasti kelią į savęs priežiūrą ir savęs meilę po daugelio savęs pasmerkimo metų, tu taip pat gali tai padaryti.
Atmink: atleisti sau reiškia suteikti leidimą būti netobulam ir judėti į priekį. Tai reiškia pripažinti, kad nors negali pakeisti praeities, turi kontrolę, kaip save apibrėži šiandien.
Jei kovojate su panašiais jausmais, svarstykite praktikas kaip atleidimo laiškus ar ieškokite profesionalios pagalbos, kad jūsų kelionė link vidaus atleidimo būtų lyderiama. Pirmasis žingsnis visada yra pasirinkimas pažvelgti į save su švelnumu ir supratimu.
Prenumeruokite nemokamą savaitinį horoskopą
Avinas Dvyniai Jautis Liūtas Mergelė Ožiaragis Šaulys Skorpionas Svarstyklės Vandenis Vėžys Žuvys