Kodėl aktyvus žaidimas yra svarbus vaikams



Popietę parke vaikai bėgioja, šokinėja, sugalvoja iššūkių ir žaidžia su energija, kuri atrodo neišsenkama. Nors jiems tai tėra pramoga, šios akimirkos atlieka esminį vaidmenį jų raidai.



Vaikų fizinis aktyvumas stiprina širdies, raumenų ir kaulų sveikatą. Jis taip pat padeda lavinti koordinaciją, pusiausvyrą ir motorinius įgūdžius. Be to, jis gali prisidėti prie emocinės gerovės, bendravimo įgūdžių ir geresnės miego kokybės.



Kas gi nenorėtų matyti savo mažylių augančių sveikų, bendraujančių ir besidžiaugiančių judesiu?



Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams bendra rekomendacija yra kasdien bent 60 minučių užsiimti vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla. Tačiau poreikiai kinta priklausomai nuo amžiaus. Iš mažo vaiko nesitikima to paties, kaip iš paauglio.



Kiek mankštos vaikams reikia pagal amžių



Pirmaisiais gyvenimo metais judėjimas turėtų vykti kelis kartus per dieną, žaidžiant saugiai ant grindų. Kol kūdikis dar nejuda savarankiškai, jis gali trumpai pagulėti ant pilvuko būdamas budrus ir prižiūrimas suaugusiojo.



1–2 metų vaikams rekomenduojama per dieną sukaupti apie 180 minučių fizinio aktyvumo, paskirstyto per visą dieną. Tai nereiškia, kad reikia rengti trijų valandų mankštos užsiėmimą. Vaikščiojimas, šokiai, žaidimas su kamuoliu, lipimas laiptais su pagalba ar saugios erdvės tyrinėjimas taip pat įskaičiuojami.



3–4 metų vaikams išlieka 180 minučių per dieną rekomendacija. Pageidautina, kad bent 60 minučių sudarytų energingesni žaidimai, pritaikyti prie vaiko gebėjimų. Bėgimas, muilo burbulų vaikymasis, šokinėjimas ar važinėjimas dviračiu gali paversti judėjimą nuotykiu.



Nuo 5 metų įprasta rekomendacija yra 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo veiklos kasdien. Šį laiką galima padalyti į kelias dalis: eiti pėsčiomis į mokyklą, žaisti per pertrauką, sportuoti ar važinėtis dviračiu.



Nebūtina visų minučių atlikti vienu kartu. Dešimt minučių šokių, dvidešimt minučių žaidimo parke ir pusvalandis plaukimo gali sudaryti labai aktyvią dieną.



Kokios fizinės veiklos vaikams yra geriausios



Įvairovė yra svarbi. Vaikams reikia aerobinės veiklos, bet taip pat žaidimų, stiprinančių raumenis ir kaulus. Mėtymas, gaudymas, laipiojimas, šokinėjimas ir krypties keitimas lavina skirtingus gebėjimus.




  • Aerobinis judėjimas: bėgimas, plaukimas, šokiai, spartus ėjimas ar važiavimas dviračiu.

  • Amžiui pritaikytas jėgos lavinimas: laipiojimas, žaidimas ant skersinių, ropojimas ar savo kūno svorio naudojimas.

  • Kaulų stiprinimas: šokinėjimas, bėgimas ir žaidimai su lengvais smūgiais į žemę.

  • Koordinacija: kamuolio mėtymas, pusiausvyros išlaikymas ar kliūčių ruožų įveikimas.



Veikla turi būti pritaikyta prie kiekvieno vaiko amžiaus, sveikatos ir raidos. Taip pat verta naudoti apsaugos priemones, kai jų reikia, pasiūlyti vandens ir vengti intensyvaus fizinio krūvio esant ekstremaliai temperatūrai.



Kaip ugdyti fizinio aktyvumo įpročius nespaudžiant



Tėvai ir globėjai gali sukurti aplinką, kurioje judėjimas būtų natūrali ir maloni kasdienės rutinos dalis. Organizuotų veiklų ir laisvo žaidimo derinys dažniausiai padeda išlaikyti sveiką pusiausvyrą.



Tyrėjas Russas Jago yra pažymėjęs, kad pasiekti vieną aktyvumo valandą per dieną gali atrodyti sudėtinga, tačiau tai tampa paprasčiau susumavus pertraukas, aktyvų keliavimą ir popamokinę veiklą. Skaičiuojasi kiekvienas judėjimo laikotarpis.



Įtakos turi ir šeimos pavyzdys. Jei vaikas mato, kad suaugusieji vaikšto, šoka ar leidžia laiką lauke, labiau tikėtina, kad jis fizinį aktyvumą laikys įprasta kasdienybės dalimi. Galite surengti lobio paiešką, po valgio kartu pasivaikščioti arba leisti jam kelioms minutėms šokti pasirinkus muziką.



Taip pat padeda palaipsniui ir realistiškai mažinti ilgą laiką, praleidžiamą prie ekranų. Svarbu ne visiškai juos uždrausti, o pasiūlyti patrauklių alternatyvų. Jei taip pat norite pasirūpinti jo mityba, jums gali būti naudingas šis straipsnis apie kaip padėti vaikams išvengti nesveiko maisto.



Mankštos nauda susikaupimui ir gerovei



Nauda neapsiriboja vien fizine forma. Judėjimas leidžia išlaisvinti įtampą ir lavinti socialinius įgūdžius, pavyzdžiui, laukti savo eilės, bendradarbiauti ir susidoroti su nedideliais nusivylimais.



Notingamo Trento universiteto atstovas Simonas Cooperis yra paaiškinęs, kad net trumpi fizinio aktyvumo laikotarpiai gali laikinai pagerinti su dėmesiu ir sprendimų priėmimu susijusias funkcijas. Aktyvi pertraukėlė prieš namų darbų atlikimą gali padėti kai kuriems vaikams vėl atsisėsti nusiteikus palankiau.



Jei jūsų vaikas mažai juda, stenkitės nepaversti mankštos bausme. Stebėkite, kas jam patinka. Galbūt jis nemėgsta futbolo, tačiau jam patinka šokti, čiuožinėti riedučiais, plaukti, vedžioti šunį ar žaisti gaudynes. Geriausia veikla yra ta, kurią vaikas gali atlikti saugiai, kuria mėgaujasi ir nori kartoti.



Taip pat svarbu įsiklausyti į jo kūną. Didelis nuovargis, skausmas, galvos svaigimas ar neįprastas kvėpavimo pasunkėjimas reiškia, kad veiklą reikia nutraukti ir pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Daugumai vaikų judėjimas turėtų būti žaidimas, atradimai ir džiaugsmas, o ne reikalavimas siekti rezultatų.