Dėl visuotinio atšilimo karščio bangos tampa vis dažnesnės, intensyvesnės ir ilgesnės. Jos gali išvarginti bet kurį žmogų, tačiau nėštumo metu joms reikia skirti ypatingą dėmesį.


Jūsų kūnas ir taip dirba intensyviau, kad prisitaikytų prie šiam laikotarpiui būdingų pokyčių. Todėl aukšta temperatūra gali greičiau sukelti nuovargį, galvos svaigimą ar tvankumo pojūtį. Tai nereiškia, kad reikia gyventi baimėje – svarbu numatyti galimus pavojus, atpažinti įspėjamuosius ženklus ir mažinti karščio poveikį.


Kodėl karštis nėštumo metu veikia stipriau?


Nėštumo metu padidėja kraujo tūris, o širdis dirba papildomai. Taip pat keičiasi medžiagų apykaita ir gali sustiprėti šilumos pojūtis. Kitaip tariant, tarsi visą dieną su savimi nešiotumėtės mažą šilumos šaltinį.


CK Birla Hospital Akušerijos ir ginekologijos skyriaus gydytoja Priyanka Suhag aiškina, kad intensyvus aplinkos karštis gali pakelti vidinę kūno temperatūrą. Jei organizmui nepavyksta atvėsti, gali išsivystyti hipertermija.


Be to, prakaituojant kūnas netenka vandens ir mineralinių druskų. Jei šių skysčių neatstatote, galite dehidratuoti. Dėl to sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris ir laikinai gali sutrikti kraujotaka į placentą.


Rizika priklauso ne vien nuo temperatūros. Taip pat svarbūs drėgmės lygis, poveikio trukmė, fizinis aktyvumas, vėdinimas, apranga ir jūsų sveikatos būklė. Labai drėgna diena gali būti ypač sunki, nes prakaitas sunkiau išgaruoja.


Rūpinantis kasdiene savijauta, taip pat verta atkreipti dėmesį į poilsį ir miegamojo higieną. Jums gali būti naudinga perskaityti, kodėl kas savaitę skalbti patalynę yra svarbu jūsų sveikatai ir poilsiui.


Didelio karščio rizika mamai ir kūdikiui


Ilgalaikis ekstremalios temperatūros poveikis siejamas su didesne dehidratacijos, šilumos išsekimo ir šilumos smūgio rizika. Jis taip pat gali lemti kraujospūdžio sumažėjimą, galvos svaigimą bei alpimą, o kartu didina pavojų nugriūti.


Kai kurie tyrimai intensyvų ir ilgalaikį karščio poveikį sieja su padidėjusia priešlaikinio gimdymo ir mažo gimimo svorio rizika. Motinos hipertermija pirmosiomis nėštumo savaitėmis, ypač jei ji ryški ir užsitęsusi, taip pat siejama su nervinio vamzdelio defektais.


Tai nereiškia, kad kelias valandas kentėti karštį būtinai sukels problemų. Medicininės sąsajos kalba apie tikimybes ir rizikos veiksnius, o ne neišvengiamas pasekmes. Vis dėlto verta nedelsiant imtis veiksmų, jei jaučiate, kad jūsų kūnas nebesugeba atvėsti.


Dehidratacijos ir šilumos smūgio simptomai nėštumo metu


Atkreipkite dėmesį į tokius požymius kaip stiprus troškulys, burnos džiūvimas, galvos skausmas, silpnumas, mėšlungis, pykinimas, galvos svaigimas, širdies plakimas ar retas bei labai tamsus šlapinimasis. Jiems pasireiškus, nutraukite veiklą, eikite į vėsią vietą, nusivilkite nereikalingus drabužius ir mažais gurkšneliais gerkite vandens.


Sumišimas, alpimas, pasunkėjęs kvėpavimas, labai karšta oda, pakilusi kūno temperatūra ar negalėjimas išlaikyti skysčių organizme reikalauja skubios medicininės pagalbos.


Taip pat turėtumėte pasikonsultuoti, jei atsiranda reguliarūs susitraukimai, kraujavimas, skysčio tekėjimas arba pastebimai sumažėja kūdikio judesiai, kai jau įprastai juos jaučiate. Jei abejojate, skambinkite savo nėštumą prižiūrinčiai komandai arba vietos skubiosios pagalbos tarnybai.


Kaip savimi pasirūpinti per karščio bangą, jei esate nėščia



  • Dažnai gerkite skysčius: nelaukite, kol labai ištrokšite. Turėkite su savimi vandens buteliuką ir visą dieną gerkite mažais gurkšneliais. Jei gydytojas dėl tam tikros būklės nurodė riboti skysčių kiekį, laikykitės jo rekomendacijų.

  • Ieškokite vėsių vietų: naudokite ventiliaciją, oro kondicionierių arba apsilankykite kondicionuojamose viešose erdvėse. Vėsus dušas ar drėgni kompresai ant kaklo ir riešų gali padėti sumažinti karščio pojūtį.

  • Venkite karščiausių valandų: kai tik įmanoma, išvykas planuokite anksti ryte arba vakare. Sekite orų prognozę ir atkreipkite dėmesį į meteorologinius perspėjimus.

  • Mažinkite fizinį krūvį: nesportuokite intensyviai saulėje. Jei reikia eiti pėsčiomis, dažnai pailsėkite ir sustokite vos pajutusios galvos svaigimą, galvos skausmą ar silpnumą.

  • Rinkitės tinkamą aprangą: vilkėkite laisvus, lengvus ir šviesių spalvų drabužius. Plačiakraštė skrybėlė ir buvimas pavėsyje taip pat gali daug pakeisti.

  • Atkreipkite dėmesį į tai, ką geriate: venkite alkoholio ir ribokite kofeiną pagal įprastas nėštumo rekomendacijas. Labai saldūs gėrimai neturėtų pakeisti vandens.


Ką daryti, jei per didelį karštį būtina išeiti iš namų


Prieš išeidamos pasiruoškite nedidelį „vėsos rinkinį“: vandens, skrybėlę, apsauginį kremą nuo saulės, vėduoklę ir drėgną šluostę maišelyje. Rinkitės maršrutus, kuriuose yra pavėsio ir vietų atsisėsti. Taip pat verta pranešti patikimam žmogui, jei kelias valandas būsite išvykusios.


Jei keliaujate automobiliu, prieš įlipdamos jį išvėdinkite ir niekada nelikite stovinčiame uždarame automobilyje. Temperatūra salone gali pakilti labai greitai, net jei lauke karštis neatrodo itin didelis.


Svarbus ir poilsis. Karštos naktys gali sutrikdyti miegą ir padidinti kitos dienos nuovargį. Jei tai kartojasi dažnai, galite perskaityti šį straipsnį apie ką daryti, jei pabundate 3 valandą nakties ir nebegalite užmigti.


Rūpinimasis savimi per karščio bangą nereiškia, kad viską privalote padaryti tobulai. Kartais pakanka pakeisti išvykos laiką, priimti pagalbą ar sustoti dar nepasiekus išsekimo. Klausykitės savo kūno ir nenuvertinkite prastos savijautos vien todėl, kad „karšta“. Jūsų gerovė saugo ir kūdikį. 💧