Kaip priimti save, kai jautiesi ne savimi

Niekada anksčiau, mūsų nedavėme naujienų su tiek daug neapibrėžtumo. Nerimas, liūdesys ir frustracija apima mus, emocijų sūkurys beprecedentis....

Yra natūralu jausti, kad šiais laikais plaukiame nežinomomis vandenimis.

Netikėtai naujienos kiekvieną rytą pristato mums neapibrėžtą ateitį.

Mes gyvename beprecedenčius laikus mūsų nedidelėje istorijoje, pilnos nerimo, liūdesio, nusivylimų ir įvairių emocijų.

Prisitaikome prie "naujos normalybės", kuri toli gražu nėra normali.

Priešingai nei matome socialiniuose tinkluose, ne visi kasdien sugeba būti kūrybingi ir produktyvūs, judant toliau su dabartine situacija.

Šis momentas yra sudėtingas, ir neturėtum kaltinti savęs, kad nedarai daugiau nei jau darai.

Suprantama, jei jaučiesi, kad šiuo metu nesi pats; galų gale, niekas iš tikrųjų nejaučiasi pats.

Skirtumas tarp mūsų, kurie esame užrakinti namuose, ir pasaulio laukan yra milžiniškas.

Esame prieš vieną iš iki šiol vienodžių ir stresinių laikotarpių; todėl yra suprantama, kad daugelis jaučiasi be jokios motyvacijos.

Labai tikėtina, kad niekada anksčiau nepatyrėte nieko panašaus.

Jei jautiesi netinkamai šiame karantine, noriu tau pasakyti, kad nesi vienas/viena.

Prašau, nesmerk savęs, kaip elgiesi su šia ypatinga situacija.

Nesvarbu, ar nusprendi išmokti kažką naujo, ar pasirinksi visą dieną praleisti po antklodėmis uždarytas užuolaidas.

Tai, kaip šiuo metu nusprendžiame praleisti laiką, labai skiriasi; niekas nesijaučia visiškai kaip pats.

Visi patiriame nerimą, liūdesį, viltį ir dirglumą, svajodami laisvai išeiti laukan vėl.

Mūsų emocijos yra išsisklaidžiusios, ir tai yra visiškai normalu.

Atsimink: nors kartais atrodo prieštaringai — visi darome viską, kad įveiktume šį laikotarpį — net kai atrodo sunku tuo patikėti.

Nors izoliacija gali mus jausti vienišus, visada turime prisiminti: Mes nesame vieni.

Būti kantriam su savimi gali būti teigiamas revoliucinis veiksmas.
Jei jaučiamės atsiskyrę nuo likusio pasaulio, tai gerai.

Suprasti mūsų prastas akimirkas arba laikinus sunkumus tinkamai bendraujant su kitais dėl streso taip pat yra dalis proceso.

Jaustis nostalginiu arba susirūpinusiu yra įprasta šiomis unikaliomis sąlygomis.

Nedrąsiai grįžti prie to, kas buvome anksčiau; galų gale išorėje ir vidaus buvo reikšmingų pokyčių.

Dabar svarbiau nei bet kada parodyti sau ir kitiems papildomą supratingumą.

Laikinai pamirškime apie griežtai laikymąsi įprastos rutinos, įskaitant fizinį pratimą ar pastovų namų tvarkymą.

Susiduriant su iššūkiu prisitaikyti pagal savo asmenines poreikius yra geriausia strategija, kol galiausiai suvoksite aiškumą kitame tunelyje.

Laikykimesi tvirtai žinodami giliai viduje: Mes įveiksime tai netgi tada, kai laikinai gali atrodyti be galo.

Prisiminkite savo tikrąjį „aš“

Mano karjeroje psichologės vaidmenyje turėjau privilegiją būti liudininku išskirtinių transformacijų. Istorija, kurią noriu pasidalinti šiandien, sutelkta į pacientą, kurį pavadinsiu Carlu, istorija, kuri giliai iliustruoja, kaip pasiimti save, kai nesijaučiame savimi.

Carlas pirmą kartą atėjo į mano kabineto su prarastu ir sumišusiu žvilgsniu. Jis buvo gyvenimo taške, kai nepasitenkinimas buvo jo nuolatinis palydovas. "Nepažįstu savęs", sako su drebančiu balsu, "pamiršau, kas iš tikrųjų esu". Jo pasakojimas nebuvo unikalus; daugelis iš mūsų patiria momentus, kai jaučiamės atsijungę nuo savo esmės.

Pasipildžiau Carlu kelią į savęs pažinimą, grindžiamą ne tik tradicine terapija, bet ir mažų kasdieninių veiksmų galia. Jam siūliau kiekvieną dieną užsirašyti tris dalykus: ką jaučia, ką norėtų jausti ir nedidelį, bet reikšmingą veiksmą, siekiant priartėti prie to norimo jausmo.

Pradžioje Carlas buvo skeptiškas. Kaip kas nors tokio paprasto galėtų padaryti skirtumą? Tačiau, kai savaitės tapo mėnesiai, jis pradėjo pastebėti pokyčius. Pradėjo atpažinti savo giliausias emocijas ir suprato, kad save priimti reiškia priimti tiek savo šviesas, tiek šešėlius.

Vakarą Carlas įėjo į mano kabinetą su kita šypsena. Šį kartą jo akies žvilgsnyje buvo ypatingas blizgesys. "Aš vėl pradedu jaustis pats savimi", pasidalijo su entuziazmu. Tačiau svarbiausia buvo jo kitas atskleidimas: "Aš išmokau būti malonus sau".

Šis pokytis nebuvo magiškas ar momentinis. Tai buvo Carlas nuolatinio įsipareigojimo savo asmeniniam procesui ir drąsos susidurti su nežinomu jame rezultatas.

Šios patirties vertingiausias mokymas yra universalus: save priimti, kai nejaučiamės savimi, yra kelionė į mūsų vidų, reikalaujanti kantrybės, gailestingumo ir sąmoningo veiksmo. Tai nėra lengva, bet galiu jums užtikrinti, remdamasi metų terapinio palydėjimo patirtimi, kad tai įmanoma ir giluminis pokytis.

Kaip Carlas rado kelią atgal prie savęs, taip ir jūs galite tai padaryti. Atminkite: raktas yra maži kasdieniniai veiksmai, kupini tikslo ir savęs meilės. Priimti save reiškia priimti visas savo versijas: tas, kurias lengva mylėti, ir tas, kurias sunku suprasti.

Kiekvienas turi savo kelią link savęs priėmimo; svarbu padaryti pirmąjį žingsnį... ir toliau eiti.

Prenumeruokite nemokamą savaitinį horoskopą

Avinas Dvyniai Jautis Liūtas Mergelė Ožiaragis Šaulys Skorpionas Svarstyklės Vandenis Vėžys Žuvys