Smegenų kraujotakos sutrikimai, dar vadinami insultais, yra viena dažniausių afazijos priežasčių. Šis smegeninės kilmės sutrikimas gali paveikti gebėjimą suprasti, reikšti, skaityti ar rašyti kalbą.

Manoma, kad maždaug 40 % žmonių, patyrusių insultą, išsivysto tam tikro laipsnio afazija. Be to, maždaug pusei jų simptomai išlieka ir praėjus metams po pradinio įvykio.

Sunkumai gali labai skirtis. Kai kurie žmonės žino, ką nori pasakyti, tačiau negali rasti žodžių. Kitiems sunku sudaryti sakinius, suprasti pokalbį ar sekti rašytinį tekstą. Tai gali sukelti frustraciją, nesaugumo jausmą ir socialinę izoliaciją.

Suomijoje atliktas tyrimas suteikia viltingą perspektyvą: dainavimas galėtų padėti atkurti kalbos raišką ir skatinti teigiamus pokyčius smegenų kalbos tinkle. Šis atradimas pabrėžia smegenų neuroplastiškumo gebėjimą, tai yra jų galimybę persitvarkyti ir sukurti naujus ryšius po pažeidimo.

Kaip dainavimas padeda susigrąžinti kalbą po insulto

Helsinkio universiteto tyrėjai nagrinėjo, kaip muzika, o konkrečiai dainavimas, gali prisidėti prie pacientų, turinčių afaziją po insulto, reabilitacijos.

Tyrime, paskelbtame moksliniame žurnale eNeuro, buvo analizuojami pokyčiai smegenų struktūrose, susijusiose su kalba.

Remiantis rezultatais, dainavimas padėjo pertvarkyti ir sustiprinti struktūrinį tinklą, kuris apdoroja šneką ir kalbą. Žmonėms, sergantiems afazija, dalis šio tinklo būna pažeista dėl insulto.

Helsinkio universiteto tyrėjas Aleksi Sihvonenas paaiškino, kad šie rezultatai pirmą kartą rodo, jog reabilitacija dainuojant yra susijusi su neuroplastiškumo pokyčiais. Taigi kalbama ne vien apie geresnę savijautą klausantis muzikos: smegenyse buvo pastebėti konkretūs pokyčiai.

Kokius pokyčius dainavimas sukelia smegenų kalbos tinkle

Kalbos tinklas apima galvos smegenų žievės sritis, dalyvaujančias suprantant ir kuriant šneką. Jis taip pat apima baltosios medžiagos pluoštus – tarsi komunikacijos kelius, leidžiančius perduoti informaciją tarp skirtingų smegenų sričių.

Dainavimas padidino pilkosios medžiagos tūrį kalbos srityse, esančiose kairiojoje kaktinėje skiltyje, ir pagerino kelių smegenų pluoštų junglumą. Pokyčiai buvo ypač ryškūs kairiojo pusrutulio kalbos tinkle, nors pagerėjimas užfiksuotas ir dešiniajame pusrutulyje.

Tai svarbu, nes dainavimas sujungia žodžius, melodiją, ritmą, kvėpavimą, atmintį ir judesį. Toks vienalaikis skirtingų gebėjimų įtraukimas galėtų stimuliuoti kelias smegenų zonas ir atverti alternatyvius bendravimo kelius.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad teigiami pokyčiai buvo susiję su geresne kalbos raiška. Kasdieniame gyvenime tai gali reikšti didesnį lengvumą tariant žodžius, užbaigiant sakinius ar dalyvaujant pokalbyje.

Kaip buvo atliktas dainavimo ir afazijos tyrimas

Tyrime dalyvavo 54 pacientai, sergantys afazija. Iš jų 28 tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo atlikti magnetinio rezonanso tyrimai, leidę palyginti jų smegenų struktūrą ir junglumą.

Mokslininkai taikė įvairias veiklas: chorinį dainavimą, muzikos terapiją ir namuose atliekamus dainavimo pratimus. Taip jie galėjo tirti tiek specialistų lydimą praktiką, tiek jos įtraukimą į kasdienę rutiną.

Dainavimas grupėje taip pat turi vertingą emocinį aspektą. Bendra daina leidžia dalyvauti nepriklausant vien tik nuo įprasto pokalbio. Žmogui, kuriam sunku kalbėti, jausmas, kad jis yra grupės dalis, gali sumažinti gėdą ir pamažu grąžinti pasitikėjimą savimi.

Vis dėlto rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. Dalyvių skaičius buvo ribotas, todėl reikia daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kuriems žmonėms nauda yra didžiausia, kaip dažnai jie turėtų dainuoti ir kiek laiko.

Dainavimas kaip prieinamas reabilitacijos papildymas

Afazija gali stipriai paveikti savarankiškumą, santykius ir gyvenimo kokybę. Toks kasdienis veiksmas kaip ko nors paprašyti, papasakoti patirtį ar išreikšti emociją gali tapti varginančiu iššūkiu.

Šiame kontekste dainavimas atsiskleidžia kaip prieinamas ir nebrangus įprastinių terapijų papildymas. Jis taip pat galėtų suteikti paramą lengvais atvejais arba kai galimybės naudotis specializuotomis paslaugomis yra ribotos.

Pacientai gali dainuoti su šeimos nariais, dalyvauti pritaikytuose choruose arba atlikti specialistų nurodytus pratimus. Sveikatos priežiūros įstaigose dainavimą taip pat galima organizuoti kaip grupinę veiklą, jungiančią reabilitaciją, stimuliaciją ir socialinį ryšį.

Paprasta praktika gali būti tokia: pasirinkti gerai žinomą dainą, paklausyti vieno posmo ir neskubant jį padainuoti. Pažįstami žodžiai dažnai būna lengvesni, nes sužadina muzikinius ir emocinius prisiminimus. Svarbiausia ne dainuoti idealiai, o dalyvauti kantriai ir nepaversti šio pratimo išbandymu.

Dainavimas nepakeičia neurologinio įvertinimo, kalbos terapijos ar kiekvienam pacientui skirtos reabilitacijos. Jį reikėtų suprasti kaip papildomą priemonę. Esant afazijai po insulto, tokių specialistų kaip neurologai, logopedai ar kalbos terapeutai pagalba išlieka esminė.

Muzika, emocijos ir smegenų atsigavimas

Dainavimas suaktyvina ne tik kalbą. Jis taip pat gali pažadinti prisiminimus, reguliuoti kvėpavimą ir kurti ryšio su kitais žmonėmis akimirkas. Šeimai, išgyvenančiai insulto pasekmes, bendra pažįstama daina gali atverti mažas duris tuomet, kai žodžiai neateina.

Helsinkio universiteto išvados rodo, kad šią emocinę patirtį gali lydėti realūs pokyčiai smegenyse. Dar daug ką reikia ištirti, tačiau ši galimybė teikia vilčių: muzika gali tapti konkrečia sąjungininke sudėtingame ir giliai žmogiškame sveikimo procese. 🎵

Naujienos šaltinis: Helsinki.fi