Turinys
- Kaip priimti rizikingą sprendimą neprarandant ramybės
- 1. Atmink, kad esi vertas meilės, net jei rezultatas nebus tobulas
- 2. Prieš nuspręsdamas ieškok emocinio palaikymo
- 3. Išdrįsk pabandyti, net jei bijai
- 4. Rinkis pagal savo vertybes, o ne vien pagal kitų nuomonę
- 5. Pasitikėk savo intuicija, kai neturi visų atsakymų
- 6. Paprašyk pagalbos, kurios tau iš tikrųjų reikia
- 7. Priimk, kad niekas neturi visų atsakymų
- 8. Neleisk, kad kitų baimė nuspręstų už tave
- 9. Prieš veikdamas įkvėpk ir sugrįžk į dabartį
- 10. Žvelk į riziką kaip į augimo galimybę
- Naudingi klausimai prieš priimant sunkų sprendimą
Stebėkite Patricia Alegsa Pinterest!
Kartais gyvenimas pastato tave prieš rizikingą sprendimą. Nežinai, kas nutiks. Neturi garantijų. Negali matyti kelio pabaigos.
Tai gali būti darbo pakeitimas, persikraustymas, išsiskyrimas, investicija, sunkus pokalbis ar ta svajonė, kurią jau daugelį metų atidėlioji.
Ir tada iškyla didysis klausimas: ar tai padarau, ar lieku ten, kur esu?
Tiesa ta, kad ne visada egzistuoja tobulas atsakymas. Kartais nėra visiškai saugaus pasirinkimo. Net ir likti vietoje taip pat yra sprendimas, nors gali atrodyti priešingai.
Todėl prieš puldamas į priekį ar sustodamas iš baimės, turi išgirsti kelis svarbius dalykus. Ne tam, kad kas nors nuspręstų už tave, o tam, kad galėtum rinktis iš ramesnės ir su savimi nuoširdesnės vietos.
Kai esi kryžkelėje, tavo mintys gali prisipildyti kraštutinių scenarijų. Įsivaizduoji geriausią, blogiausią ir viską, kas gali nepavykti. Tai normalu.
Baimė bando tave apsaugoti. Tačiau ji taip pat gali suklaidinti.
Prieš nuspręsdamas, įkvėpk. Nuramink triukšmą. Paklausk savęs, kuri tavo dalis kalba: intuicija, noras, baimė, nerimas, kitų spaudimas?
Jei jauti, kad rūpestis tave užvaldo, gali padėti paskaityti apie veiksmingus patarimus, kaip įveikti nerimą ir jaudulį. Kartais tau nereikia skubaus atsakymo, o tiesiog šiek tiek daugiau ramybės, kad išgirstum savo tiesą.
Myliu tave, kad ir kas nutiktų.
Kokia paprasta ir kartu galinga frazė.
Kai ruošiesi priimti rizikingą sprendimą, turi žinoti, kad tavo vertė nepriklauso nuo rezultato. Tu nesi vertesnis, jei viskas pavyksta, ir nesi mažiau vertas, jei suklysti.
Tikra meilė nereikalauja, kad būtum nepriekaištingas. Ji būna šalia ne tik tada, kai pataikai. Ji nepalieka tavęs, kai dvejoji.
Sveika meilė į tave žiūri ir sako: „gali pabandyti, gali persigalvoti, gali mokytis, ir vis tiek liksi vertas švelnumo“.
Jei turi žmogų, kuris tau suteikia tokį palaikymą, brangink tai. O jei tokio žmogaus šalia nėra, pabandyk tai suteikti sau. Kalbėk sau švelniai. Nebausk savęs dar net nepradėjęs.
Aš čia dėl tavęs.
Žinojimas, kad yra žmogus, kuris gali tave išklausyti, gali visiškai pakeisti tai, kaip susiduri su sunkiu sprendimu.
Ne visada reikia, kad tas žmogus turėtų sprendimą. Kartais pakanka, kad jis tavęs nepertraukinėtų, užduotų nuoširdų klausimą ar primintų, jog nesi vienas.
Palaikymas gali būti emocinis, bet ir praktiškas. Gal tau reikia, kad kas nors palydėtų tave į susitikimą, padėtų peržiūrėti skaičius, vieną popietę prižiūrėtų tavo vaikus ar tiesiog pasakytų: „papasakok, kas vyksta“.
Neapibrėžtumo akimirkomis buvimo kartu jausmas sumažina emocinę naštą. Jis nepanaikina rizikos, bet padeda ją lengviau pakelti.
Pabandyk.
Kartais vienintelis būdas judėti į priekį yra žengti pirmą žingsnį. Net jei dreba kojos. Net jei dar viskas neišspręsta. Net jei nėra rašytinės sėkmės garantijos.
Bandymas nereiškia, kad turi šokti neapgalvojęs. Tai reiškia pripažinti, kad visada likti pažįstamoje zonoje taip pat turi savo kainą.
Kiekvieną kartą bandydamas ką nors išmoksti. Jei pavyksta, įgyji patirties ir pasitikėjimo. Jei nepasiseka taip, kaip tikėjaisi, taip pat gauni vertingos informacijos apie save, savo ribas ir kelią, kuriuo nori eiti.
Ne kiekviena rizika yra neapdairi. Kai kurios yra durys. Kai kurios yra kvietimai. Kai kurios yra gyvenimo būdas tau pasakyti: „jau per daug išaugai šiai vietai“.
Jei jauti, kad esi užstrigęs ir nežinai, kur judėti, šis straipsnis apie kaip išsilaisvinti ir atrasti savo kelią gali tau padėti susiorientuoti.
Daryk tai, kas, tavo manymu, yra teisinga.
Ne visada yra vienas vienintelis teisingas atsakymas. Tai, kas vienam atrodo beprotybė, kitam gali būti galimybė. Tai, kas vienam suteikia saugumą, tave gali dusinti.
Todėl prieš nuspręsdamas paklausk savęs:
Kartais sprendimo priėmimas reiškia nuvilti kitų lūkesčius. Ir tai skauda. Tačiau gyventi išduodant save vien tam, kad kiti liktų ramūs, taip pat skauda — ir labai.
Tavo gyvenimą gyveni tu. Klausyk patarimų, taip. Bet neatiduok vairo visiškai.
Pasitikėk savo nuojauta.
Logika svarbi. Labai. Verta analizuoti duomenis, peržiūrėti galimybes, apskaičiuoti riziką ir įvertinti pasekmes.
Tačiau būna akimirkų, kai neturėsi visos informacijos. Niekas negali duoti absoliutaus tikrumo. Niekas negali pažadėti, kad viskas klostysis taip, kaip įsivaizduoji.
Tuomet įsijungia intuicija.
Tas vidinis balsas ne visada šaukia. Kartais jis jaučiasi kaip keista ramybė pasirinkimo akivaizdoje. Arba kaip atkaklus nepatogumas dėl to, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo tobula.
Nepainiok intuicijos su impulsyvumu. Intuicija dažniausiai jaučiasi gili ir rami. Impulsas dažniausiai ateina su skuba, nerimu ar noru pabėgti.
Klausyk savęs nuoširdžiai. Tavo kūnas dažnai supranta anksčiau nei protas.
Kokios pagalbos tau iš manęs reikia?
Šis klausimas yra kur kas daugiau nei įprastas „kaip galėčiau tau padėti?“.
Nes tau ne visada reikia to paties. Gal tau reikia patarimo. Gal tau reikia tylos. Gal tau reikia, kad kas nors padėtų sudėlioti mintis. O gal tau reikia, kad tave neaplietų nuomonėmis, kai tik pradedi suprasti, ką jautiesi.
Jei kas nors tave iš tikrųjų palaiko, jis nebandys kontroliuoti tavo sprendimo. Jis paklaus, ko tau reikia, ir gerbs tavo procesą.
O jei tu palaikai kitą žmogų, prisimink tai: kartais palaikyti nereiškia stumti. Kartais palaikyti reiškia išlaikyti, išklausyti ir pasitikėti, kad kitas suras savo kelią.
Prašyti pagalbos tavęs nedaro silpno. Tai daro tave žmogišką.
Neturiu geresnių patarimų.
Gali būti labai išlaisvinantis jausmas girdėti, kai kažkas prisipažįsta: „nežinau, kas tau geriausia“.
Nes daug žmonių su pasitikėjimu kalba apie gyvenimus, kurių negyvena. Jie pasako, ką darytų, ko vengtų, ką rinktųsi, tarsi galėtų jausti lygiai taip pat, kaip jauti tu.
Tačiau tiesa ta, kad niekas neturi viso žemėlapio.
Tu irgi jo, žinoma, neturi. Bet tu esi arčiausiai savo istorijos, savo norų, savo žaizdų, savo išteklių ir savo ribų.
Gerai prašyti krypties. Gerai pasikonsultuoti. Gerai išklausyti kitų patirtį. Tačiau nepamiršk, kad išorinė nuomonė nėra įsakymas.
Kartais teks priimti sprendimą turint ne visą informaciją. Tai nereiškia, kad tau nesiseka. Tai reiškia, kad tu gyveni.
Manau, kad tai kvaila, bet vis tiek daryk.
Skamba keistai, bet tai gali būti nuoširdaus palaikymo forma.
Yra žmonių, kurie nesupranta tavo sprendimo. Galbūt todėl, kad jie atsargesni. Galbūt todėl, kad patyrė blogų dalykų. Galbūt todėl, kad savo baimes projektuoja į tave.
Kažkas gali manyti, kad tavo planas yra rizikingas, perdėtas ar nerealistiškas. Ir vis dėlto tai nereiškia, kad jis pasmerktas žlugti.
Tai, kas tinka man, gali netikti tau. Tai, kas tau uždega sielą, kitam gali atrodyti nereikalinga.
Dažnai žmonės kalba iš ribojančių įsitikinimų: „aš to negaliu“, „niekam nepavyksta“, „tu tikrai nesėkmingai baigsi“, „tai ne mums“.
Klausykis, atsirink ir nuspręsk.
Tau nereikia visų įtikinti prieš judant. Kartais pakanka turėti pagrįstą planą, aiškią motyvaciją ir drąsos išlaikyti savo pasirinkimą.
Tiesiog kvėpuok ir judėk pirmyn.
Kai baimė sustiprėja, mintys nukeliauja į ateitį. Jos pradeda kurti scenas, problemas ir katastrofas, kurių dar nėra.
Kvėpavimas sugrąžina tave į dabar. O dabar yra vienintelė vieta, iš kurios gali spręsti.
Pabandyk tai: įkvėpk skaičiuodamas iki keturių, trumpam sulaikyk kvėpavimą ir lėtai iškvėpk. Pakartok kelis kartus. Įsivaizduok, kad įkvepi jėgą, o iškvepi rūpestį. Įkvepi pasitikėjimą, o iškvepi abejonę. 🌿
Tai ne magija. Tai pauzė. O kartais pauzė apsaugo nuo to, kad priimtum sprendimą iš panikos.
Jei rytojaus baimė tave paralyžiuoja, gali giliau pasidomėti šiuo gidu apie kodėl dabartis yra svarbesnė už ateitį.
Dangus yra riba.
Daugelis žmonių riziką sieja su pavojumi, nesėkme ar neapdairumu. Ir taip, kai kurių rizikų verta vengti. Todėl tau reikia mąstyti, planuoti ir įvertinti pasekmes.
Tačiau taip pat tiesa, kad svarbūs pokyčiai beveik visada turi tam tikrą neapibrėžtumo dalį.
Persikraustyti, mylėti, pradėti verslą, mokytis ko nors naujo, užverti vieną etapą, pasakyti tiesą, pradėti nuo nulio... visa tai susiję su rizika. Bet kartu tai yra ir gyvenimas.
Esmė ta, kad nereikia romantizuoti šuolio į tuštumą. Atlik savo namų darbus. Pasidomėk. Pasikalbėk su patikimais žmonėmis. Jei įmanoma, pasiruošk planą. Turėk ir alternatyvų planą. Rūpinkis savo emociniais, finansiniais ir fiziniais ištekliais.
O tada, jei giliai viduje jauti, kad šis žingsnis tau prasmingas, pasitikėk.
Ne todėl, kad viskas tikrai bus tobula, o todėl, kad tu turi gebėjimą mokytis, taisyti ir vėl stotis.
Jei nori sustiprinti viltingesnį žvilgsnį, neneigdamas realybės, gali padėti ir šis tekstas apie kaip išmokti būti optimistu ir gyventi geriau.
Prieš veikdamas, skirk akimirką nuoširdžiai sau atsakyti. Gali tai užsirašyti į sąsiuvinį, telefone arba aptarti su žmogumi, kuriuo pasitiki.
Neieškok tobulo atsakymo. Ieškok nuoširdaus atsakymo.
Kartais gyvenimas neprašo absoliutaus tikrumo. Jis prašo buvimo, atsakomybės ir šiek tiek drąsos.
O jei po sprendimo viskas nesiklosto taip, kaip tikėjaisi, prisimink tai: vienas blogas pasirinkimas nesugriauna viso tavo gyvenimo. Taip, gali skaudėti. Taip, gali tekti perskaičiuoti. Bet tai taip pat gali išmokyti tave to, ką reikėjo pamatyti.
Tu nesi vien tik savo sprendimų rezultatas. Tu taip pat esi tai, kaip save palaikai po to, kai juos priimi.
Tai gali būti darbo pakeitimas, persikraustymas, išsiskyrimas, investicija, sunkus pokalbis ar ta svajonė, kurią jau daugelį metų atidėlioji.
Ir tada iškyla didysis klausimas: ar tai padarau, ar lieku ten, kur esu?
Tiesa ta, kad ne visada egzistuoja tobulas atsakymas. Kartais nėra visiškai saugaus pasirinkimo. Net ir likti vietoje taip pat yra sprendimas, nors gali atrodyti priešingai.
Todėl prieš puldamas į priekį ar sustodamas iš baimės, turi išgirsti kelis svarbius dalykus. Ne tam, kad kas nors nuspręstų už tave, o tam, kad galėtum rinktis iš ramesnės ir su savimi nuoširdesnės vietos.
Kaip priimti rizikingą sprendimą neprarandant ramybės
Kai esi kryžkelėje, tavo mintys gali prisipildyti kraštutinių scenarijų. Įsivaizduoji geriausią, blogiausią ir viską, kas gali nepavykti. Tai normalu.
Baimė bando tave apsaugoti. Tačiau ji taip pat gali suklaidinti.
Prieš nuspręsdamas, įkvėpk. Nuramink triukšmą. Paklausk savęs, kuri tavo dalis kalba: intuicija, noras, baimė, nerimas, kitų spaudimas?
Jei jauti, kad rūpestis tave užvaldo, gali padėti paskaityti apie veiksmingus patarimus, kaip įveikti nerimą ir jaudulį. Kartais tau nereikia skubaus atsakymo, o tiesiog šiek tiek daugiau ramybės, kad išgirstum savo tiesą.
1. Atmink, kad esi vertas meilės, net jei rezultatas nebus tobulas
Myliu tave, kad ir kas nutiktų.
Kokia paprasta ir kartu galinga frazė.
Kai ruošiesi priimti rizikingą sprendimą, turi žinoti, kad tavo vertė nepriklauso nuo rezultato. Tu nesi vertesnis, jei viskas pavyksta, ir nesi mažiau vertas, jei suklysti.
Tikra meilė nereikalauja, kad būtum nepriekaištingas. Ji būna šalia ne tik tada, kai pataikai. Ji nepalieka tavęs, kai dvejoji.
Sveika meilė į tave žiūri ir sako: „gali pabandyti, gali persigalvoti, gali mokytis, ir vis tiek liksi vertas švelnumo“.
Jei turi žmogų, kuris tau suteikia tokį palaikymą, brangink tai. O jei tokio žmogaus šalia nėra, pabandyk tai suteikti sau. Kalbėk sau švelniai. Nebausk savęs dar net nepradėjęs.
2. Prieš nuspręsdamas ieškok emocinio palaikymo
Aš čia dėl tavęs.
Žinojimas, kad yra žmogus, kuris gali tave išklausyti, gali visiškai pakeisti tai, kaip susiduri su sunkiu sprendimu.
Ne visada reikia, kad tas žmogus turėtų sprendimą. Kartais pakanka, kad jis tavęs nepertraukinėtų, užduotų nuoširdų klausimą ar primintų, jog nesi vienas.
Palaikymas gali būti emocinis, bet ir praktiškas. Gal tau reikia, kad kas nors palydėtų tave į susitikimą, padėtų peržiūrėti skaičius, vieną popietę prižiūrėtų tavo vaikus ar tiesiog pasakytų: „papasakok, kas vyksta“.
Neapibrėžtumo akimirkomis buvimo kartu jausmas sumažina emocinę naštą. Jis nepanaikina rizikos, bet padeda ją lengviau pakelti.
3. Išdrįsk pabandyti, net jei bijai
Pabandyk.
Kartais vienintelis būdas judėti į priekį yra žengti pirmą žingsnį. Net jei dreba kojos. Net jei dar viskas neišspręsta. Net jei nėra rašytinės sėkmės garantijos.
Bandymas nereiškia, kad turi šokti neapgalvojęs. Tai reiškia pripažinti, kad visada likti pažįstamoje zonoje taip pat turi savo kainą.
Kiekvieną kartą bandydamas ką nors išmoksti. Jei pavyksta, įgyji patirties ir pasitikėjimo. Jei nepasiseka taip, kaip tikėjaisi, taip pat gauni vertingos informacijos apie save, savo ribas ir kelią, kuriuo nori eiti.
Ne kiekviena rizika yra neapdairi. Kai kurios yra durys. Kai kurios yra kvietimai. Kai kurios yra gyvenimo būdas tau pasakyti: „jau per daug išaugai šiai vietai“.
Jei jauti, kad esi užstrigęs ir nežinai, kur judėti, šis straipsnis apie kaip išsilaisvinti ir atrasti savo kelią gali tau padėti susiorientuoti.
4. Rinkis pagal savo vertybes, o ne vien pagal kitų nuomonę
Daryk tai, kas, tavo manymu, yra teisinga.
Ne visada yra vienas vienintelis teisingas atsakymas. Tai, kas vienam atrodo beprotybė, kitam gali būti galimybė. Tai, kas vienam suteikia saugumą, tave gali dusinti.
Todėl prieš nuspręsdamas paklausk savęs:
- Kas man iš tikrųjų svarbu?
- Kuris sprendimas geriausiai dera su mano vertybėmis?
- Ar renkuosi iš noro, ar iš baimės?
- Ar bandau kam nors įtikti?
- Kokią pasekmę esu pasirengęs prisiimti?
Kartais sprendimo priėmimas reiškia nuvilti kitų lūkesčius. Ir tai skauda. Tačiau gyventi išduodant save vien tam, kad kiti liktų ramūs, taip pat skauda — ir labai.
Tavo gyvenimą gyveni tu. Klausyk patarimų, taip. Bet neatiduok vairo visiškai.
5. Pasitikėk savo intuicija, kai neturi visų atsakymų
Pasitikėk savo nuojauta.
Logika svarbi. Labai. Verta analizuoti duomenis, peržiūrėti galimybes, apskaičiuoti riziką ir įvertinti pasekmes.
Tačiau būna akimirkų, kai neturėsi visos informacijos. Niekas negali duoti absoliutaus tikrumo. Niekas negali pažadėti, kad viskas klostysis taip, kaip įsivaizduoji.
Tuomet įsijungia intuicija.
Tas vidinis balsas ne visada šaukia. Kartais jis jaučiasi kaip keista ramybė pasirinkimo akivaizdoje. Arba kaip atkaklus nepatogumas dėl to, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo tobula.
Nepainiok intuicijos su impulsyvumu. Intuicija dažniausiai jaučiasi gili ir rami. Impulsas dažniausiai ateina su skuba, nerimu ar noru pabėgti.
Klausyk savęs nuoširdžiai. Tavo kūnas dažnai supranta anksčiau nei protas.
6. Paprašyk pagalbos, kurios tau iš tikrųjų reikia
Kokios pagalbos tau iš manęs reikia?
Šis klausimas yra kur kas daugiau nei įprastas „kaip galėčiau tau padėti?“.
Nes tau ne visada reikia to paties. Gal tau reikia patarimo. Gal tau reikia tylos. Gal tau reikia, kad kas nors padėtų sudėlioti mintis. O gal tau reikia, kad tave neaplietų nuomonėmis, kai tik pradedi suprasti, ką jautiesi.
Jei kas nors tave iš tikrųjų palaiko, jis nebandys kontroliuoti tavo sprendimo. Jis paklaus, ko tau reikia, ir gerbs tavo procesą.
O jei tu palaikai kitą žmogų, prisimink tai: kartais palaikyti nereiškia stumti. Kartais palaikyti reiškia išlaikyti, išklausyti ir pasitikėti, kad kitas suras savo kelią.
Prašyti pagalbos tavęs nedaro silpno. Tai daro tave žmogišką.
7. Priimk, kad niekas neturi visų atsakymų
Neturiu geresnių patarimų.
Gali būti labai išlaisvinantis jausmas girdėti, kai kažkas prisipažįsta: „nežinau, kas tau geriausia“.
Nes daug žmonių su pasitikėjimu kalba apie gyvenimus, kurių negyvena. Jie pasako, ką darytų, ko vengtų, ką rinktųsi, tarsi galėtų jausti lygiai taip pat, kaip jauti tu.
Tačiau tiesa ta, kad niekas neturi viso žemėlapio.
Tu irgi jo, žinoma, neturi. Bet tu esi arčiausiai savo istorijos, savo norų, savo žaizdų, savo išteklių ir savo ribų.
Gerai prašyti krypties. Gerai pasikonsultuoti. Gerai išklausyti kitų patirtį. Tačiau nepamiršk, kad išorinė nuomonė nėra įsakymas.
Kartais teks priimti sprendimą turint ne visą informaciją. Tai nereiškia, kad tau nesiseka. Tai reiškia, kad tu gyveni.
8. Neleisk, kad kitų baimė nuspręstų už tave
Manau, kad tai kvaila, bet vis tiek daryk.
Skamba keistai, bet tai gali būti nuoširdaus palaikymo forma.
Yra žmonių, kurie nesupranta tavo sprendimo. Galbūt todėl, kad jie atsargesni. Galbūt todėl, kad patyrė blogų dalykų. Galbūt todėl, kad savo baimes projektuoja į tave.
Kažkas gali manyti, kad tavo planas yra rizikingas, perdėtas ar nerealistiškas. Ir vis dėlto tai nereiškia, kad jis pasmerktas žlugti.
Tai, kas tinka man, gali netikti tau. Tai, kas tau uždega sielą, kitam gali atrodyti nereikalinga.
Dažnai žmonės kalba iš ribojančių įsitikinimų: „aš to negaliu“, „niekam nepavyksta“, „tu tikrai nesėkmingai baigsi“, „tai ne mums“.
Klausykis, atsirink ir nuspręsk.
Tau nereikia visų įtikinti prieš judant. Kartais pakanka turėti pagrįstą planą, aiškią motyvaciją ir drąsos išlaikyti savo pasirinkimą.
9. Prieš veikdamas įkvėpk ir sugrįžk į dabartį
Tiesiog kvėpuok ir judėk pirmyn.
Kai baimė sustiprėja, mintys nukeliauja į ateitį. Jos pradeda kurti scenas, problemas ir katastrofas, kurių dar nėra.
Kvėpavimas sugrąžina tave į dabar. O dabar yra vienintelė vieta, iš kurios gali spręsti.
Pabandyk tai: įkvėpk skaičiuodamas iki keturių, trumpam sulaikyk kvėpavimą ir lėtai iškvėpk. Pakartok kelis kartus. Įsivaizduok, kad įkvepi jėgą, o iškvepi rūpestį. Įkvepi pasitikėjimą, o iškvepi abejonę. 🌿
Tai ne magija. Tai pauzė. O kartais pauzė apsaugo nuo to, kad priimtum sprendimą iš panikos.
Jei rytojaus baimė tave paralyžiuoja, gali giliau pasidomėti šiuo gidu apie kodėl dabartis yra svarbesnė už ateitį.
10. Žvelk į riziką kaip į augimo galimybę
Dangus yra riba.
Daugelis žmonių riziką sieja su pavojumi, nesėkme ar neapdairumu. Ir taip, kai kurių rizikų verta vengti. Todėl tau reikia mąstyti, planuoti ir įvertinti pasekmes.
Tačiau taip pat tiesa, kad svarbūs pokyčiai beveik visada turi tam tikrą neapibrėžtumo dalį.
Persikraustyti, mylėti, pradėti verslą, mokytis ko nors naujo, užverti vieną etapą, pasakyti tiesą, pradėti nuo nulio... visa tai susiję su rizika. Bet kartu tai yra ir gyvenimas.
Esmė ta, kad nereikia romantizuoti šuolio į tuštumą. Atlik savo namų darbus. Pasidomėk. Pasikalbėk su patikimais žmonėmis. Jei įmanoma, pasiruošk planą. Turėk ir alternatyvų planą. Rūpinkis savo emociniais, finansiniais ir fiziniais ištekliais.
O tada, jei giliai viduje jauti, kad šis žingsnis tau prasmingas, pasitikėk.
Ne todėl, kad viskas tikrai bus tobula, o todėl, kad tu turi gebėjimą mokytis, taisyti ir vėl stotis.
Jei nori sustiprinti viltingesnį žvilgsnį, neneigdamas realybės, gali padėti ir šis tekstas apie kaip išmokti būti optimistu ir gyventi geriau.
Naudingi klausimai prieš priimant sunkų sprendimą
Prieš veikdamas, skirk akimirką nuoširdžiai sau atsakyti. Gali tai užsirašyti į sąsiuvinį, telefone arba aptarti su žmogumi, kuriuo pasitiki.
- Ką siekiu laimėti šiuo sprendimu?
- Ką galėčiau prarasti ir kaip galėčiau savimi pasirūpinti, jei tai nutiktų?
- Ar nuo kažko bėgu, ar prie kažko artėju?
- Ką man pasakytų žmogus, kuris mane tikrai myli?
- Kuris sprendimas po metų man suteiktų daugiau ramybės?
Neieškok tobulo atsakymo. Ieškok nuoširdaus atsakymo.
Kartais gyvenimas neprašo absoliutaus tikrumo. Jis prašo buvimo, atsakomybės ir šiek tiek drąsos.
O jei po sprendimo viskas nesiklosto taip, kaip tikėjaisi, prisimink tai: vienas blogas pasirinkimas nesugriauna viso tavo gyvenimo. Taip, gali skaudėti. Taip, gali tekti perskaičiuoti. Bet tai taip pat gali išmokyti tave to, ką reikėjo pamatyti.
Tu nesi vien tik savo sprendimų rezultatas. Tu taip pat esi tai, kaip save palaikai po to, kai juos priimi.
