Pagaliau atradau laimės paslaptį (ir tai ne joga).

1. Susižavėjimas jogos mėgėjams
2. Anksčiau maniau, kad sveikatingumo programa skirta tik streso mažinimui.

Prieš mėnesį pajutau, kad reikia pradėti sveikatingumo rutiną, kad pagerinčiau savo psichinę sveikatą.

 Norėjau jaustis dėkingesnė už tai, ką turiu, ir sumažinti nerimą dėl situacijų, kurių negaliu kontroliuoti.

 Tuomet nusprendžiau pradėti užsiimti joga - praktika, kuri man buvo gana paprasta.

 Pirmąją dieną atlikdama kelias pozas išliejau įspūdingą kiekį prakaito, stebėdama, kaip juda mano riešai, kai stengiausi pakelti kūną nuo žemės.

 Lenkiau kojas atgal ir kiek galėdamas ištiesiau stuburą.

 Antrąją dieną sėdėjau sukryžiavęs kojas ant meditacinės pagalvės, susitelkdamas į kvėpavimą ir kvapą, nes neturėjau laiko pasiruošti.

 Trečiąją dieną tęsiau jogos sesiją ir pasigaminau sau kokteilį, kuriuo mėgavausi skaitydama knygos skyrių, vengdama socialinės žiniasklaidos blaškymosi.

 Ketvirtąją dieną grįžau prie savo meditacinės pagalvės ir giliai kvėpavau, tačiau, nepaisant to, vis tiek jaučiausi nerimastinga, nelaiminga ir gana dažnai susierzinusi.

 Egzistuoja įsitikinimas, kad reikia mažiausiai 21 dienos, kad nauja veikla taptų įpročiu.

 Karantino dėka įsitikinau, kad tai tiesa. Mano namai dar niekada nebuvo švaresni.

 Kiekvieną rytą susitvarkau, surenku nešvarius indus į indaplovę, surenku skalbinius ir pakloju lovą.

 Prieš karantiną mano namai dažnai atrodydavo taip, tarsi būtų sprogusi bomba.

 Ir kiekvieną rytą pasikloti lovą... Rašydamas šį tekstą juokiausi!

 Tačiau greitai supratau, kodėl negalėjau laikytis savo sveikatingumo rutinos: man visai nepatiko joga!

Susižavėjimas jogos mėgėjams

Žaviuosi žmonėmis, kurie mėgsta praktikuoti jogą.

 Mano svainė yra jogos instruktorė, valgo augalinį maistą, mankštinasi ir atrodo, kad dėl savo rutinos gyvena labai mažai streso.

 Ar tai faktas, ar ne, galima tik diskutuoti.

 Tačiau žmonės, kurie praktikuoja meditaciją, užsiima joga ir sulėtina tempą, atrodo laimingesni.

 Todėl mintyse pagalvojau: "Jei tai veikia jiems, gali veikti ir man". Ir tai tiesa, tačiau tai taip pat nėra tai, ko man reikia, kad būčiau laimingas.

 Taigi išėjau ieškoti to, ko man reikia.

 Vienas iš pagrindinių mano nusiskundimų buvo tas, kad dažnai nedarydavau to, ką iš tikrųjų norėjau daryti.

 Ir, tiesą sakant, taip elgiasi dauguma žmonių, ypač senstant.

 Kai buvau dvidešimtmetis, dažniausiai į pirmą vietą iškeldavau save. Dabar, ant trisdešimtmečio slenksčio, einu daug lengviau.

 Turiu karjerą, taip pat laisvai samdomą darbą, butą, senyvo amžiaus tėvus, kuriais reikia rūpintis, ir savo santuoką.

 Kai grįžtu iš darbo, kūrybiškumas, kurį kadaise patirdavau per pietų pertrauką, regis, išnyksta, o jo vietą užima pižama, cituojant Džimą Halpertą iš serialo "Biuras".

 O tada, apie pusę dešimtos vakaro, kai mano akių vokai jau būna nusileidę, o kalba - nerišli iš nuovargio, susierzinu, kad dar kartą nepadariau to, ką iš tikrųjų norėjau padaryti.
 Šis ciklas kartojasi jau daugelį metų, nusiraminimą randu tik grįžęs iš kur nors atostogų.

 Po savaitės kelionės esu atgaivintas ir vėl viskas įmanoma. Tačiau kai tik šis jausmas nuslūgsta, vėl pakliūnu į spąstus - snaudžiu prie žadintuvo, nesiryžtu leisti pinigų sau, rūpinuosi kitais ir jaučiuosi psichologiškai ir fiziškai išsekusi, kai ateina laikas ką nors nuveikti dėl savęs.

 Taigi, kai atėjo laikas išbandyti jogą, sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir išgerti linų sėmenų kokteilį, nerimavau ir abejojau, ar tęsti, ne todėl, kad šie užsiėmimai buvo blogi, bet todėl, kad tai buvo dalykai, į kuriuos turėjau sutelkti dėmesį.

Anksčiau maniau, kad sveikatingumo programa skirta tik streso mažinimui.

 Kažkada maniau, kad sveikatingumo programos kūrimas susijęs tik su streso mažinimu. Tačiau tai tik dalis to, ką ji iš tikrųjų apima.

 Man streso mažinimas reiškė, kad vakare turiu nusiprausti po dušu, iš vakaro pasiruošti drabužius, atsibusti su sveikais pusryčiais ir turėti laiko neskubant.

 Tiesą sakant, mane džiugino tai, kad leisdavau laiką rašydamas ką nors, kas man patinka, skirdamas laiko kūrybai.

 Pavyzdžiui, mėgstu tapyti ir išreikšti save įvairiomis priemonėmis.

 Mane žavi jaudulys, kurį jaučiu, kai matau, kad mano darbas publikuojamas.

 Taip pat mėgstu sėdėti lauke su šviežios kavos puodeliu ir fotografuoti savo šunį ar gamtą.

 Tai paprasta veikla, bet visus juos vienija tai, kad jie leidžia man tam tikru būdu išreikšti save.

 Ir tai man teikia laimę, nes aš nuoširdžiai myliu save.

 Myliu savo stiliaus ir humoro jausmą, dalykus, kuriuos kuriu; net jei jie nėra tobuli, jie yra mano. Man patinka tas bičiulystės jausmas, kurį jaučiu, kai dalijuosi savo mintimis su kitais.

 Mane jaudina tas visų formų pasiekimų jausmas.

 Joga - ne man, ir tai iš tikrųjų gerai, nes tai nėra kažkas, kas man kelia aistrą.

 Kai bandau savo laimę grįsti tuo, kas tinka kitiems žmonėms, prarandu iš akių tai, kas mane iš tikrųjų daro laimingą.

 Ir čia noriu pasidalyti su jumis paslaptimi.

 Mylėti save nėra lengva, žvelgti į gyvenimą iš pozityvios perspektyvos nėra lengva ir ne visada galite jaustis puikiai dėl savęs, savo gyvenimo ir dabartinės situacijos, kurioje esate.

 Gyvenime būna pakilimų ir nuosmukių, o kartu su jais - ir jūsų emocijos.

 Nors negalite kontroliuoti visų nerimą keliančių smulkmenų, galite atkreipti dėmesį į tą mažą balselį, kuris šaukiasi dėmesio. Galbūt vidinis balsas jums liepia ką nors nupiešti, parašyti arba užsiregistruoti į maratoną, kurį visada norėjote nubėgti.

 Galbūt jūsų balsas jums sako, ko būtent jums reikia, kad pasirūpintumėte savimi.

 Jums tereikia atidžiai jo klausytis.

Prenumeruokite nemokamą savaitinį horoskopą

Avinas Dvyniai Jautis Liūtas Mergelė Ožiaragis Šaulys Skorpionas Svarstyklės Vandenis Vėžys Žuvys