Atkreipkite dėmesį į gyvsidabrį žuvyje, kurią valgote! Kaip to išvengti, kokias rūšis valgyti

Visose žuvyse yra gyvsidabrio, bet tik keturias turėtum vengti. Sužinok, kurios tai yra ir kaip be vargo pasirinkti saugią žuvį....

Turinys

1. Ar visa žuvis, kurią valgome, turi gyvsidabrį?
2. Kas yra metilgyvsidabris ir kaip jis patenka ant tavo lėkštės
3. Keturi žuvų tipai, kurių geriau vengti dėl didelio gyvsidabrio kiekio
4. Žuvys su mažu gyvsidabrio kiekiu, kurias galite valgyti ramiai
5. Specialios rekomendacijos nėščiosioms, vaikams ir pažeidžiamiems asmenims
6. Kaip išsirinkti saugią žuvį nesusipainiojus supermarkete

Stebėkite Patricia Alegsa Pinterest!

Ar visa žuvis, kurią valgome, turi gyvsidabrį?

Taip. Beveik visa žuvis, kuri patenka ant tavo lėkštės, turi tam tikrą kiekį metilgyvsidabrio. Skamba dramatiškai, žinau, bet giliai įkvėpk 😅

Čia slypi esmė:

• Visos žuvys turi gyvsidabrio mažais kiekiais.


• Tik kelios rūšys kaupia išties nerimą keliančius lygius.


• Dauguma žuvų vis tiek yra saugios ir labai naudingos sveikatai.

Įsivaizduok gyvsidabrį kaip namų dulkes. Visada yra šiek tiek, bet tai nereiškia, kad gyveni užmirštoje oloje. Problema kyla, kai leidži leidai jam kauptis.

Su žuvimi tas pats: svarbu ne tik ar joje yra gyvsidabrio, bet kiek, kaip dažnai ją valgai ir kas ją valgo.

Kas yra metilgyvsidabris ir kaip jis patenka ant tavo lėkštės

Gyvsidabrio kelionė nėra romantiška, bet gana įdomi:

• Išsiskiria iš ugnikalnių, anglies ir naftos deginimo, kasybos, pramonės ir atliekų deginimo.


• Patenka į upes, ežerus ir vandenynus, kur daugelis mikroorganizmų paverčia jį metilgyvsidabriu.


• Tas metilgyvsidabris kaupiasi smulkiuose organizmuose, vėliau — didesnėse žuvyse, kurios juos ėda, ir taip toliau.


• Kuo žuvis didesnė ir vyresnė, tuo daugiau gyvsidabrio ji sukaupia.

Šis procesas vadinamas bioakumulacija. Išvertus paprastai:
maža žuvis suvalgo mažai gyvsidabrio, dideli žuvys suvalgo daug mažų žuvų ir pasilieka su visuo gyvsidabriu. O tada ateiname mes su keptuve.

Kodėl metilgyvsidabris kelia tiek rūpesčių?

• Pagrinde veikia nervų sistemą.


• Gali pakenkti vaisiaus ir mažų vaikų smegenų vystymuisi.


• Ilgalaikė didelė ekspozicija gali sukelti drebėjimus, atminties problemas ir pažintinius sutrikimus.

Labiausiai pažeidžiamos grupės:

• Nėščios moterys 🤰 arba ketinančios pastoti.


• Žindančios motinos.


• Kūdikiai ir mažamečiai vaikai 👶.

Likusiai visuomenei tikslas nėra panikuoti, o išmokti tinkamai rinktis žuvį.

Įdomybė: Minamata tragedija Japonijoje — viena gamykla daugelį metų išleidinėjo gyvsidabrį į jūrą. Žmonės, valgę tos zonos žuvį, susirgo sunkiomis neurologinėmis ligomis. Nuo tada metilgyvsidabris žuvyje vertinamas labai rimtai.

Keturi žuvų tipai, kurių geriau vengti dėl didelio gyvsidabrio kiekio

Štai kas svarbu perkant.
Pasak įvairių maisto saugos agentūrų, įskaitant Europos, tik kelios rūšys yra ypač problematiškos, ypač nėščiosioms, vaikams ir žindančioms motinoms.

Praktiškai yra keturios žuvų grupės, kurių verta vengti šiose grupėse:

• Kardžuvė (Xiphias gladius) 🗡️
  Didelė plėšri jūrų žuvis, gyvena ilgai ir ėda kitas žuvis. Rezultatas: sukaupia daug metilgyvsidabrio.



• Raudonasis tunas (Thunnus thynnus)
  Tai neįprastas konservuotas tunas, o didelis tunas, dažnai valgomas šviežias arba prabangesniame suši. Kuo didesnis tunas, tuo daugiau gyvsidabrio.



• Didieji rykiai
  Pavyzdžiui, komercinės rūšys:
  
  
  
  • Mako (Isurus oxyrinchus)
  
  
  • Mėlynasis ryklys (Prionace glauca)
  
  
  • Tope ryklys (Galeorhinus galeus ir panašios rūšys)
  
  
  
  Tai superplėšrūnai, esantys maisto grandinės viršuje, ir jie kaupiasi daug gyvsidabrio.



• Lydeka (Esox lucius)
  Gėlavandenis plėšrūnas, dažnas tam tikrų regionų ežeruose ir upėse. Taip pat gyvena gana ilgai ir ėda kitas žuvis.

Nėščiosioms, žindančioms motinoms, kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai patariama:

• Visiškai vengti šių keturių variantų.


• Rinktis mažesnes ir trumpiau gyvenančias žuvis.

Sveikiems suaugusiems daug institucijų leidžia retkarčiais vartoti šias žuvis, bet jeigu jų vengsi — ramiau miegosi.

Ir dabar klausimas iš socialinių tinklų:
Konservuotas tunas ar „light“ (šviesus) tunas?

Lyginimai dažnai remiasi prekybinėmis kategorijomis, kurios skiriasi pagal šalį. Be to, tarp realių skardinių gyvsidabrio kiekiai labai varijuoja.
Išvada: dėl etiketės „tunas“ prieš „light“ per daug sukti galvos nėra labai naudinga. Svarbiau:

• Kiek valgai per savaitę.


• Kokias kitas žuvis įtrauki į racioną.


• Ar priklausai rizikos grupei, ar ne.

Žuvys su mažu gyvsidabrio kiekiu, kurias galite valgyti ramiai

Čia gera dalis: dauguma įprastų žuvų patenka į saugią zoną ✅

Paprastai mažai gyvsidabrio turi:

• Mažos riebios žuvys:
  
  
  
  • Sardinė (Sardina pilchardus)
  
  
  • Ančiuvė (Engraulis encrasicolus)
  
  
  • Silkė (Clupea harengus)
  
  
  • Sardinėlė (Sardinella spp.)
  
  
  
  Šios žuvys gyvena trumpai ir yra žemoje maisto grandinėje.



• Baltosios žuvys:
  
  
  
  • Menkė (Gadus morhua)
  
  
  • Merluzė (Merluccius spp.)
  
  
  • Pollakas arba Alaska pollack (Pollachius virens arba Gadus chalcogrammus, priklausomai nuo regiono)
  
  
  • Liežuvis (Solea solea)
  
  
  • Dorada (Sparus aurata)
  
  
  • Jūrinė lydeka / robal (Dicentrarchus labrax)
  
  
  • Ūkinės ūkio upėtakiai, pvz., vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss)
  
  



• Kiti riebūs žuvys su vidutiniu gyvsidabrio kiekiu:
  
  
  
  • Skumbrė (Scomber scombrus)
  
  
  • Jurelė (Trachurus trachurus ir panašios rūšys)
  
  
  • Auginama Atlanto lašiša (Salmo salar)
  
  
  • Ramiojo vandenyno lašiša, pvz., raudonoji ar sidabrinė lašiša (Oncorhynchus spp.)
  
  



• Moliuskai ir galvakojai:
  
  
  
  • Midija (Mytilus spp.)
  
  
  • Kriauklės ir pan. (Veneridae šeima)
  
  
  • Kriauklės / cockles (Cerastoderma edule ir panašios)
  
  
  • Krevetės ir didžiosios krevetės (Penaeidae šeima ir panašios)
  
  
  • Kalmaras (Loligo spp.)
  
  
  • Aštuonkojis (Octopus vulgaris ir susijusios rūšys)
  
  
  • Sepija / choco (Sepia officinalis ir panašios)
  
  
  
  Moliuskai paprastai turi mažus gyvsidabrio lygius, nors jie turi ir kitų maistingųjų medžiagų, kurias verta subalansuoti.

Daugelio šalių maisto saugos agentūros rekomenduoja:

• 3–4 porcijas žuvies per savaitę suaugusiesiems.


• 2–3 porcijas per savaitę nėščiosioms, visada renkantis žuvis su mažesniu gyvsidabrio kiekiu.

Mitybos įdomybė:
Kai kurios iš šių žuvų, pvz., lašiša, sardinės ar skumbrė, suteikia daug omega-3.

Specialios rekomendacijos nėščiosioms, vaikams ir pažeidžiamiems asmenims

Jei esate nėščia, žindote arba šalia stalo yra mažų vaikų, verta taikyti papildomą filtrą.

Nėščiosioms ir moterims, planuojančioms pastoti:

• Venkite:
  
  
  
  • Kardžuvės (Xiphias gladius).
  
  
  • Pilno dydžio raudonojo tuno (Thunnus thynnus).
  
  
  • Didžiųjų ryklių, tokių kaip mako, mėlynasis ryklys ar tope ryklys.
  
  
  • Lydekos (Esox lucius).
  
  


• Ribokite konservuotą tuną iki vidutinio kiekio per savaitę, vadovaujantis jūsų šalies rekomendacijomis.


• Teikite pirmenybę:
  
  
  
  • Lašišai, sardinėms, ančiuvėms, silkėms.
  
  
  • Baltosioms žuvims, tokioms kaip merluzė, menkė, dorada, liežuvis.
  
  
  • Įvairiems moliuskams su saiku.
  
  

Kūdikiams ir mažiems vaikams:

• Įveskite žuvį palaipsniui, vadovaudamiesi jūsų šalies pediatrinėmis gairėmis.


• Pagrindas:
  
  
  
  • Švelnios baltos žuvys be didelių kaulų.
  
  
  • Gerai išvirta lašiša.
  
  
  • Mažos riebios žuvys tinkamai paruoštos.
  
  


• Venkite visiškai tų keturių didelio gyvsidabrio žuvų ankstyvoje vaikystėje.

Asmenims su neurologinėmis ar inkstų ligomis, arba tiems, kurių mityba labai daug žuvies, patartina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Kartais verta pakoreguoti:

• Vartojimo dažnumą.


• Žuvų rūšis.

Kaip išsirinkti saugią žuvį nesusipainiojus supermarkete

Štai paprastos taisyklės, kurios tikrai praverčia stovint prie prekystalio su klausimu „o ką dabar pirkti?“ 😅

Taisyklė 1: kuo mažesnė žuvis, tuo mažiau gyvsidabrio ji paprastai turi

• Ančiuvė, sardinė, maža skumbrė, jurelė — geri pasirinkimai.


• Jūros gigantai dažnai atkeliauja su „papildomu gyvsidabrio paketu“.

Taisyklė 2: kaitaliok rūšis

Nevartok nuolat to paties.

• Kaitaliok baltąsias, riebias žuvis ir moliuskus.


• Taip sumažinsi galimų teršalų koncentraciją ir gausi skirtingų maistinių medžiagų.

Taisyklė 3: neapsikrauk smulkmenomis ant etiketės

Kova tarp „tunas“ ir „light“ dažnai sukelia daugiau triukšmo nei sprendimų.

• Sikoncentruok į:
  
  
  
  • daugiau dažniau rinktis mažo gyvsidabrio žuvis;
  
  
  • laikyti savaitines porcijas;
  
  
  • truputį koreguoti, jei esi nėščia ar žindai.
  
  

Taisyklė 4: žuvis vis tiek verta 🐠

Nepaisant gyvsidabrio, tyrimai rodo, kad:

• Reguliariai žuvį valgantys žmonės, ypač pasirinkę omega-3 turinčias rūšis, dažnai turi mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.


• Nėštumo metu tinkamas žuvies vartojimas siejamas su geresniu vaisiaus neurologiniu vystymusi, jei vengiate stipriai užterštų rūšių.

Taisyklė 5: pasitikėk paprastomis taisyklėmis

Jei nori labai praktiško santrumpo:

• Valgyk žuvį apie 3–4 kartus per savaitę, įvairiai.


• Teik pirmenybę sardinėms, lašišai, merluzei, menkėms, baltosioms žuvims ir moliuskams.


• Venk kardžuvės, didžiųjų ryklių, raudonojo tuno ir lydekos, jei namuose yra nėščiųjų ar mažų vaikų.


• Nepasiduok virusinėms panikoms, kurios remiasi vieno tipo skardine be konteksto.

Ir paskutinė mintis:
Gyvsidabrio problema žuvyje egzistuoja, bet jos sprendimui nereikia toksikologijos magistro. Reikia kelių aiškių idėjų, sveiko proto ir truputėlio kritinio mąstymo žvelgiant į tai, ką skaitai socialiniuose tinkluose.

Tavo lėkštė gali toliau būti pilna skanios, saugios ir maistingos žuvies. Ir tu gali toliau mėgautis skoniu, neprarasdamas miego dėl metilgyvsidabrio… 😉

Prenumeruokite nemokamą savaitinį horoskopą

Avinas Dvyniai Jautis Liūtas Mergelė Ožiaragis Šaulys Skorpionas Svarstyklės Vandenis Vėžys Žuvys