Kaip išvengti Alzheimerio ligos: sužinokite apie pokyčius, kurie gali pailginti gyvenimo kokybę

Pasak neurologo Conrado Estolo, trečdaliui Alzheimerio liga sergančių pacientų būdingi modifikuojami rizikos veiksniai, susiję su rūkymu, fiziniu pasyvumu, nutukimu, dideliu cholesterolio kiekiu, diabetu ir aukštu kraujospūdžiu.

Dėl šios priežasties svarbu imtis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, subalansuotai maitintis ir reguliariai mankštintis, kad mūsų organizmas būtų sveikas.

Kiti gyvenimo kokybės gerinimo būdai 

Be savęs priežiūros, yra ir kitų būdų, kaip galime pailginti savo gyvenimo trukmę, turėdami optimalias fizines ir kognityvines galimybes.

Pavyzdžiui, rekomenduojama pakankamai ilsėtis naktį, kad smegenys galėtų tinkamai atsigauti, nevartoti per daug alkoholio, užsiimti protinį aktyvumą skatinančia veikla, pavyzdžiui, žaisti šachmatais ar mokytis naujos kalbos, ir puoselėti teigiamus socialinius santykius su šeima ir draugais.

 Dr. Estol pabrėžia, kad šiuo metu, kai žmonių gyvenimo trukmė yra beprecedentė, svarbu denatūralizuoti savo įpročius ir nustatyti veiksmus, kuriuos galime pakeisti, kad pagerintume savo sveikatą.

Jis kviečia skaitytoją paklausti savęs, ar jis pakankamai rūpinasi savo sveikata, ir keisti gyvenimo būdą, kad sveikata būtų ilgesnė.

Šie pokyčiai apima pakankamą miegą, sveiką ir subalansuotą mitybą, idealų svorį, dažnus fizinius pratimus, streso kontrolę, nerūkymą, nedidelį alkoholio kiekį arba visai jo nevartojimą, taip pat tinkamą kraujospūdžio, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje.

Taip galima gerokai pailginti žmogaus gyvenimo trukmę, užtikrinti optimalų fizinį ir protinį pajėgumą, kuris pagerintų gyvenimo kokybę.

Alzheimerio liga

Alzheimerio liga yra lėtinė liga, kuri turi įtakos žmonių gebėjimui atlikti kasdienę veiklą.

Taip yra dėl laipsniško kelių pažinimo funkcijų, tokių kaip atmintis, kalba, vizualinė orientacija ir vykdomosios funkcijos, nykimo.

Naujausiais duomenimis, šiuo metu pasaulyje šia liga serga apie 50 mln. žmonių, o iki 2050 m. šis skaičius padidės iki 132 mln.

Aterosklerozė - būklė, kuriai būdingas laipsniškas kraujagyslių kietėjimas ir siaurėjimas, - taip pat labai prisideda prie Alzheimerio ligos išsivystymo.

200 000 vyresnio amžiaus suaugusiųjų, neturinčių kognityvinių problemų, atliktas tyrimas parodė, kad sveikas gyvenimo būdas sumažina riziką, nepriklausomai nuo genetinio veiksnio.

Todėl sveikų įpročių, tokių kaip subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir alkoholio vartojimo kontrolė, laikymasis gali padėti išvengti su Alzheimerio liga susijusių simptomų arba juos atitolinti.

Smegenis apsauganti dieta kaip MIND

Neseniai šios srities specialistų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad, nors genetikos pakeisti neįmanoma, sveikas gyvenimo būdas ir smegenis sauganti mityba, pavyzdžiui, MIND (Viduržemio jūros regiono ir DASH derinys), sumažina demencijos ar pažinimo funkcijų sutrikimo riziką sveikiems jauniems žmonėms.

Šioje dietoje pabrėžiami tam tikri specifiniai maisto produktai, pavyzdžiui, daržovės, žalios lapinės daržovės, riešutai ir mėlynės, kurie turi apsauginių savybių.

   Be tinkamo maistingo maisto vartojimo, kiti svarbūs veiksniai, padedantys išvengti šios ligos, yra aukštas išsilavinimo lygis, intensyvus socialinis bendravimas visą gyvenimą ir įvairi veikla už profesinės veiklos ribų (muzika, stalo žaidimai ar kiti pomėgiai).

Tai padeda pagerinti vadinamąjį "pažinimo rezervą", kuris leidžia keleriais metais atitolinti su demencija susijusių simptomų atsiradimą.

Kita vertus, kasdien bent 30 minučių trunkantys fiziniai pratimai gerokai sumažina kognityvinių pakitimų riziką - tai įrodė universiteto mokslininkai, nustatę, kad žmonių, kurie per savaitę nueidavo daugiau kilometrų, smegenų tūris buvo didesnis.

Rizikos veiksnių kontrolė visais gyvenimo etapais

Svarbu kontroliuoti rizikos veiksnius visais gyvenimo etapais.

Tai ypač aktualu diagnozavus lengvą pažinimo sutrikimą, nes anksti diagnozavus ir kontroliuojant šiuos veiksnius galima gerokai sumažinti Alzheimerio demencijos išsivystymo riziką vėlesniame gyvenimo etape.

Pirminė ir pradinė profilaktika suteikia geriausią galimybę išmokti sveikos gyvensenos ir ją perimti. Be to, remiantis moksliniais įrodymais, net ir anksčiau sirgę ar vyresni nei 60 metų asmenys gali gauti naudos - sumažėja tikimybė, kad pasikartos kraujagysliniai įvykiai ar išsivystys kognityviniai sutrikimai, jei jie kontroliuoja savo rizikos veiksnius.

Todėl labai svarbu išlaikyti sveikus įpročius visą gyvenimą, kad ateityje būtų išvengta su psichine ir fizine sveikata susijusių problemų.