Kodėl kažkas nustoja su tavimi kalbėti, kai supyksta? Atsakymas pagal psichologiją

Jei tavo atsakymas yra taip, tu nesi vienas. Niekas neišvengia nemalonaus tylos po konflikto pasaulio, ir patikėk manimi, už šio tylaus elgesio slypi kur kas daugiau nei paprasta pykčio protrūkis.

Kodėl tylime, kai ginčijamės?

Konsultacijose esu girdėjusi dešimtis istorijų apie poras, draugus ar darbo kolegas, kurie po nedidelio konflikto nusprendžia „išjungti radiją“ ir palikti orą „mute“ režimu. O ar kada nors susimąstei, ar ta tyla yra taikos ženklas, ar šalto karo pradžia? Čia į sceną įžengia garsusis „geriau nekalbėti, kol nepraeis“. Dažnai slėpiame savo emocijas kaip kas nors, kas slepia suplyšusią kojinę: tikėdamiesi, kad niekas nepastebės.

Psichologija mums sako, kad po konflikto kartais jaučiame, jog tyla mus saugo nuo didesnės žalos. Tai tarsi paspausti „pauzę“ vaizdo žaidime, nes reikia įkvėpti oro. Tai visiškai žmogiškas gynybinis veiksmas. Bet atkreipk dėmesį: tai taip pat gali tapti pavojinga priemone, jei ją naudojame per daug.

Ar jautiesi piktas? Ši japoniška technika padės tau atsipalaiduoti

Tyla: skydas ar kardas?

Čia viskas komplikuojasi! Kai kurie naudoja tylą tik tam, kad atvėsintų situaciją, bet kiti šią ramybę naudoja kaip bausmę: „Nekalbu su tavimi, kad išmoktum“. Garsusis „ledo elgesys“ gali palikti kitą žmogų su galva pilna klausimų: „Ar tai, ką padariau, buvo tokia didelė klaida?“ „Kodėl jis taip nutraukė ryšį?“

Konsultacijose esu matžiusi žmonių, ypač tų, kurie turi mažą frustracijos toleranciją arba sunkiai virškina pyktį, kaip jie tylą paverčia savo komforto zona. Ir nors amžius čia mažai ką reiškia, kartais tai atrodo kaip paaugliškas drama suaugusiųjų kūnuose, ar ne?

Emocijos valdo

Pasakyk man, ar tau pažįstamas tas jausmas, kai sustingsti, nes nežinai, ką pasakyti po nemalonaus momento? Daugelis žmonių neišmoko žodžiais išreikšti savo nepasitenkinimo, todėl pavojui kylant jie užgesina balsą kaip televizorių. Bet tiesa ta, kad už tos tylos gali slypėti nepasitikėjimas savimi, baimė būti atstumtam arba tiesiog nežinojimas, ką daryti su pykčiu.

Įdomus faktas: Rytų kultūrose tyla kartais laikoma išminties ar savikontrolės ženklu, o Vakaruose ją dažniau siejame su bausme ar panieka. Ta pati pauzė, du skirtingi filmai!

Nutraukime ciklą: kalbėk, net jei balsas drebės

Visada sakau savo pacientams: tyla neišsprendžia problemos, ji tik ilgina mįslę. Ar niekada nesusimąstei, kad gal kita pusė net nežino, kodėl tu nutylejai? Asertyvi komunikacija yra geriausias priešnuodis tylos nuodui. Prisimenu pokalbį, kurį vedžiau įmonėje apie konfliktų valdymą; vienas dalyvis prisipažino, kad dažnai tylėdavo dienomis, kol išmoko dvi dalykus, kurie pakeitė jo požiūrį: kalbėti, kai vidinis uraganas jau sumažėjo... ir atvirai pasakyti, kaip konfliktas jį paveikė.

O ką, jei išjungtum tylos signalą ir pabandytum naudoti žodžius, net jei jie būtų klumpantys, net jei balsas drebėtų? Išbandyk kitą kartą. Pasakyk kitam žmogui, kaip konfliktas tave privertė jaustis. Pamatysi, kad dažnai tiesiog išgirsti ir būti išgirstam yra geriausias kelias tilto atstatymui.

Pabandysime? Galų gale, net tyla turi galiojimo laiką. O tu, ar jau žinai, ką nori pasakyti, kai baigsis tyla?