- Grönlandijos ryklių ilgaamžiškumas
- Unikalūs prisitaikymai ekstremaliai aplinkai
- Vėlyvas dauginimasis ir medžioklės strategijos
- Mokslinės Implikacijos ir Biologiniai Paslaptys
Stebėkite Patricia Alegsa Pinterest!
Grönlandijos ryklių ilgaamžiškumas
En giliuose ir šalčiuose Arkties vandenyse gyvena būtybė, kurios ilgaamžiškumas prieštarauja moksliniam supratimui: Grenlandijos ryklys (Somniosus microcephalus).
Ši rūšis, galinti gyventi kelis šimtmečius, tapo jūros biologų ir senėjimo tyrinėtojų susižavėjimo objektu.
Su gyvenimo trukme, kuri gali siekti 500 metų, kai kurie Grenlandijos rykliai yra senesni už daugelį šiuolaikinių šalių.
Grenlandijos ryklio gyvenimo trukmė yra neįtikėtina. Nors dauguma jūrų ir sausumos būtybių turi palyginti trumpą gyvenimą, šie rykliai gali gyventi mažiausiai 270 metų, o kai kurie artėja prie 500 metų.
Šis faktas juos paverčia ilgiausiai gyvenančiais stuburiniais gyvūnais, žinomais planetoje, kas kelia intriguojančius klausimus apie biologinius mechanizmus, leidžiančius tokią ilgaamžiškumą.
Unikalūs prisitaikymai ekstremaliai aplinkai
Ilgo gyvenimo paslaptis slypi jų unikaliame medžiagų apykaitoje. Skirtingai nuo to, kas vyksta daugumoje gyvūnų, Grenlandijos ryklių medžiagų apykaita žymiai nesulėtėja su amžiumi, todėl užkerta kelią tipiniams senėjimo ląstelių pokyčiams.
Tokie tyrėjai kaip Ewan Camplisson, Mančesterio universiteto biologas, skyrė savo tyrimus šių procesų supratimui ir pristatė šiuos nuostabius atradimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Grenlandijos ryklys yra vienintelė ryklių rūšis, galinti gyventi šaltuose Arkties vandenyse visus metus. Skirtingai nuo kitų rūšių, kurios migruoja, kad išvengtų žemų temperatūrų, šie rykliai puikiai prisitaikę klestėti aplinkoje, kur temperatūra gali būti ekstremaliai žema.
Jų gebėjimas plaukti lėtai yra dar vienas išskirtinis bruožas. Nors jų ilgis svyruoja tarp 6 ir 7 metrų, jie yra vieni iš lėčiausiai plaukiančių žuvų, lyginant su jų dydžiu, kas leidžia jiems taupyti energiją aplinkoje, kur maisto ištekliai yra riboti.
Vėlyvas dauginimasis ir medžioklės strategijos
Viena iš labiausiai intriguojančių Grenlandijos ryklių savybių yra jų ekstremaliai vėlyvas reprodukcijos laikotarpis. Patelės seksualinę brandą pasiekia tik apie 150 metų, kas yra precedento neturintis faktas gyvūnų karalystėje.
Šis reprodukcijos vėlavimas greičiausiai yra prisitaikymas prie jų aplinkos, kur poravimosi galimybės gali būti ribotos, o augimas lėtas dėl žemų temperatūrų ir riboto maisto prieinamumo.
Nepaisant to, kad jie turi mažytę smegenų masę, Grenlandijos rykliai sugeba medžioti ir naršyti dideliais atstumais. Tai rodo, kad jie turi pažangias pažinimo gebėjimus, kurie dar nėra visiškai suprantami.
Dauguma šių ryklių populiacijos didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia su parazitais akyse, kas rodo, kad jie labiau priklauso nuo kitų pojūčių, tokių kaip kvapas, medžiodami ir judėdami.
Mokslinės Implikacijos ir Biologiniai Paslaptys
Šiaurės jūros ryklių mėsa yra itin toksiška žmonėms dėl ureos ir trimetilamino oksido (TMAO) buvimo. Šie junginiai ne tik padeda rykliai išgyventi šaltuose Arkties vandenyse stabilizuodami savo baltymus, bet ir daro juos praktiškai nepažeidžiamus žmogaus plėšrūnams. Tačiau ši toksiškumas, atrodo, neturi jokios įtakos jų pačių sveikatai, o tai prideda dar vieną paslapties sluoksnį jų unikalioje biologijoje.
Šių savybių suma daro šias būtybes unikaliu tipu, nepaprastai prisitaikiusiu prie savo aplinkos ir sugebantiu gyventi ilgą ir akivaizdžiai sveiką gyvenimą sąlygomis, kurios būtų ekstremalios daugumai kitų gyvų būtybių.
Taip, atradimai apie Šiaurės jūros ryklio ilgaamžiškumą sukėlė didelį susidomėjimą mokslinėje bendruomenėje, ne tik dėl jų poveikio jūrų biologijai, bet ir dėl galimų pasekmių žmogaus senėjimo supratimui.
Tyrimai šiuose rykliose gali pasiūlyti vertingų užuominų kuriant naujas strategijas prieš senėjimą ir su amžiumi susijusias ligas.
Prenumeruokite nemokamą savaitinį horoskopą
Avinas Dvyniai Jautis Liūtas Mergelė Ožiaragis Šaulys Skorpionas Svarstyklės Vandenis Vėžys Žuvys