Vengia savęs sabotažą su šiais veiksmingais patarimais

Todėl tiesiog pasakyti "aš myliu save" prieš veidrodį nepakanka, kad pakeistume šiuos žalingus modelius.

Įveikiant savęs sabotažą siekiant savo tikslų

Daugiau nei kartą, be to nepastebint, mes patys užkliūvame sau kelyje link savo tikslų.

Mūsų veiksmai ir elgesys gali būti priežastis mūsų pačių kliūčių.

Vizualizuokite asmenį su įgimtu bėgimo talentu, gimtu sportininku.

Dedikuotas ir treniruotas jis tampa išskirtiniu sprinterių.

Tačiau, kai ateina lemtingas varžybų momentas, kai jis turi galimybę spindėti ir laimėti, baimė nepavykti jį paralyžiuoja. Vietoj to, kad parodytų save geriausią, jis pradeda statyti kliūtis savo keliui.

Statant nepaprastai aukštas ir nepalankias kliūtis sau.

Tai yra grynas pavyzdys to, kas žinomas kaip savikliūtis.

Kiekvienoje veikloje, kurioje patys save sabotažuojame, visada yra kažkas, kas visada yra čia: trūksta savivertės ir baimės emociniam skausmui.
Baimė atmesti, neigiamos kritikos ir būti laikomi nepakankamais gali mus vesti blokuoti mūsų asmeninį ir karjerinį augimą.

Jei bijote, kad jūsų partneris sužalos ar paliks jus, galite nutraukti santykius prieš suteikdami jiems tikrą šansą. Šio elgesio priežastis yra apsisaugoti nuo galimo ateities skausmo.

Labai svarbu suprasti, kad savikliūtis yra tiek mūsų nesaugumo, tiek gilias įsišaknijusios baimės atspindys; pasiduodami jiems mes trukdome judėti link savo asmeninių ir profesinių tikslų.
Mokėkime pasitikėti savo vidine galia, drąsiai stebėkime iššūkius nepaleisdami baimės prieš nesėkmę mus įveikti; tik taip galėsime nuolat tobulėti siekdami trokštamo sėkmės viršūnės.

Per didelis pastangų įspūdžiui padaryti gali mus nukreipti link savęs sunaikinimo

Savitikimas savęs sunaikinimu gali kilti iš noro teigiamai paveikti kitus.

Kai kurie stengiasi gauti dėmesį ir pagarbą iš tų, kuriuos vertina, net jei tai reiškia keisti savo esmę ir prarasti save bandant tai padaryti.

Ši savęs sunaikinimo nuostata ignoruoja tikrąją meilę, kurią kiti mums siūlo, ir renkasi patenkinti kitų lūkesčius.

Tokia mintys galiausiai gali tapti kliūtimi pokyčiams.

Kartais žmonės save mato kaip aplinkybių ir paties gyvenimo aukas, aktyviai atmetant bet kokį naudingą pokytį.

Jie renkasi atsiriboti nuo problemos ir atsisakyti galimų sprendimų.

Jų veiksmai atspindi nuolatinį realybės atmetimą.

Kita vertus, yra tokių, kurie tiesiog nežino, kokią kryptį pasirinkti savo gyvenime.

Toks neapibrėžtumas nėra neįprastas ar išskirtinis.

Iš tikrųjų, daugelis susiduria su šia rūšies vidinėmis abejonėmis, ieškodami atsakymų savyje ir nustatydami tikslus bei sunkiai dirbdami jų siekiant.

Tačiau tie, kurie įstrigo savęs sunaikinimo modeliuose, gali prireikti išorinio orientavimo savo asmeninių sprendimų nustatymui.

Jie gali baigtis sekant tikslams ir idealams, kuriuos kitiems primesta, arba tikėtis, kad kažkas kitas atliks būtinus veiksmus norint sukurti norimą gyvenimą, nesistengdami asmeniškai.

Šis elgesys labai jų apriboja ir trukdo jiems augti.

Baimė prieš nesėkmę ir atmetimą dažnai yra pagrindinis variklis už šio elgesio.

Jie linkę bėgti nuo naštos, kurią reiškia savarankiškų sprendimų priėmimas, leisdami kitiems nuspręsti dėl jų gyvenimų.

Jie nesupranta, kaip ši ribojanti mąstymo būdas trukdo jiems visapusiškai plėtoti savo kūrybiškumą, inovacijas ir ypatingas gebėjimas.

Šios tendencijos pripažinimas yra gyvybiškai svarbus, norint ją įveikti ir taip pagerinti mūsų gyvenimo kokybę ženkliai.

Savo paties sabotažo veiksmas: Kliūtis, kurią patys sau dedame siekdami triumfo

Veiksmas, kai patys save sabotažuojame, yra kliūtis, kurią mes patys pastatome, neleisdami mums visiškai išnaudoti savo gebėjimų.

Ar kada nors klausėte, kodėl kai kurie žmonės riboja save ir nepasiekia sėkmės? Dažnai tai būna dėl baimės prieš savo sprendimų padarinius.

Pasitelkus bendrą analogiją, kaip galėtume pajudinti kažką, jei tai už mūsų matomumo ribų? Tiems, kurie save sabotažuoja, jie yra tas nematomas objektas.

Šis elgesys dažnai turi šaknis vaikystėje. Šioje formavimosi stadijoje artimųjų ir draugų nuomonės pradeda formuoti, kaip mes save suvokiame.

Senukui artėjant, nors šios figūros gali išnykti iš mūsų artimiausio aplinkos, jų įdiegti abejingumas ir nežinia išlieka įsišakniję mūsų būtyje.

Mes kritikuojame save viduje su tais griežtais balsais, gailėdamiesi savo klystkeliais ir vertindami savo veiksmus kaip potencialaus nesėkmės prizmę. Šis ciklas skatina savęs sunaikinimo modelį.

Komentarai kaip "tu vertas nepakankamai" arba "trūksta reikiamų talentų" giliai įsiskverbia į mūsų psichiką ir formuoja mūsų mąstyseną iki tapimo tikromis grandinėmis.

Net turint stebuklingus gabalus ar išskirtines kompetencijas, šios protinės grandinės blokuoja kelią į visišką įgyvendinimą.

Tu gali išsiskirti kaip kūrybingiausias menininkas tarp savo kolegų, būti chorui įkvėpiančiausiu balsu ar valdyti bet kurią sporto discipliną savo socialiniame rate. Tačiau, jei nesugebi parodyti to pasauliui, tavo stebuklingi gabalai liks paslėpti be jokio pripažinimo.

Gyvenimas kitoje realybėje

Dažnai kaip individualai nukrypstame nuo to, ko iš tikrųjų vertiname, ir galiausiai patenka į gyvenimo būdą, kurį sąmoningai nepasirinkome.

Nors negalime kontroliuoti visko, kas mums nutinka, dažnai praleidžiame galimybes pasinaudoti tuo, kas yra mūsų valioje.

Leidžiame, kad svajonės, sprendimai ir kitų nuomonių įtaka giliai paveiktų mūsų egzistenciją, taip slepdami savo tikrąją prigimtį.

Laikui bėgant, toli nuėję nuo savo esmės, prarandame ryšį su tuo, ką iš tikrųjų vertiname ir trokštame.

Kai bandome vėl susirasti su savo vidumi, gali kilti baimė ar nesaugumas. Tai dėl jausmo, esant priešais nepažįstamą asmenį. Susigrąžinus ryšį su mūsų pagrindinėmis vertybėmis ir asmeniniais apibrėžiančiais aspektais, išvengsime savęs sunaikinančių požiūrių.

Nėra reta pastebėti savęs ar tuos, kuriuos mylime, destruktyvius modelius.

Kartais visi sąmoningai arba nesąmoningai sabotažuojame savo pastangas.

Tačiau yra gera žinia: šis įprotis gali būti pakeistas.

Transformacija neįvyksta stebuklingai; jai reikia laiko ir asmeninio atsidavimo, kad taptų ilgalaikiu.

Momentiniai motyvacijos pūsleliai nepakanka sukurti realų ir ilgalaikį pokytį tavo mąstyme.

Paviršutiniški pokyčiai tik grąžins tave prie senų įpročių po trumpo laiko tarpelio.

Yra labai svarbu iš pradžių pripažinti, kad šis pokytis bus palaipsnis. Tau reikės kantrybės ir nuoširdaus pastangų siekiant reikšmingo vystymosi.

Norėdamas žengti pirmąjį žingsnį link transformacijos, turi priimti tinkamą požiūrį į šią temą.

Nuolat primink savo mintims, kad jausmas link savęs sabotažo yra normalus, bet įveikiamas.

Išanalizuok, kokia tavo veiksmas ar elgesys prisideda prie savo sabotažo. Ištyrk, kas skatina šiuos neigiamus atsakymus iš tavo pusės.

Arba tai baimė prieš nesėkmę? Baime daryti klaidas ar susidurti su kitų nuomone? Arba galbūt tai baimė būti sužeistam? Identifikuok, kas skatina tave įgyvendinti ribojančius elgesius.

Stiprinkite savo jėgas ir vadovaukite pokyčiams

Kai atrasiš iššūkio kilmę, svarbu, kad perimtum valdžią. Užsirašyk priežastis, kodėl veiki taip.

Svarbu pripažinti, kaip šios priežastys veikia tavo gyvenimą.

Galbūt jauti sunkumų pasitikėti savo partneriu ar šeima.

Arba tau gali kilti sunkumų perduoti ar pasidalinti pareigomis.

Yra būtina nustatyti, kaip šios pagrindinės priežastys veikia tavo santykius ir įtakoja tuos, kurie tave supa.

Apsvarstyk specifines strategijas, kaip spręsti kiekvieną situaciją.

Teigiamas pirmas žingsnis galėtų būti aktyvus klausymasis savo partnerio ar šeimos narių.

Suprasdamas, kad jie atsiveria tau, jausiesi labiau įsipareigojęs išlaikyti šį pasitikėjimą ir pradėsi jį taip pat atiduoti jiems.

Nėra reta pasitraukti į maistą, narkotikus, alkoholį ar rūkymą kaip būdus atitrūkti ir atsikvėpti.

Tačiau, ką tikrųjų siekiama nuraminti? Kokia situacija reikalauja būti nuskausminama, kad būtų įveikta? Nuo ko bėga? Ką slepia? Ar galbūt, ko bijo?
Perdaug valgymo gali atrodyti kaip prieglobstis nuo streso, tačiau tai neišsprendžia konfliktų ar nesugalina emocinių žaizdų.

Tai tik laikinai apmažina skausmą, verčia mus pamiršti tikrus iššūkius, su kuriais susidurti.

Būtų kur kas produktyviau tiesiogiai spręsti savo problemas, jas išspręsti ir tada pasveikinti save kažkuo tokio paprasto kaip ledais. Taip galime mėgautis maistu sveikai, nenaudojant jo kaip bėgimo iš tikrųjų.

Kad tikrai judėtume į priekį ir išgydytume save, esminės yra mūsų emocijų supratimas, vidaus traumų pripažinimas, savo kančių vertinimas ir būdų ieškojimas, kaip toliau gyventi, neimant savęs iš vidaus sunaikinančių požiūrių, nes dar ne visiškai išgydėme savo emocines žaizdas.

Tyrinėjant baimės šaknis

Augant konfliktų kupiname aplinkoje arba stebint dažnas ginčus tarp artimųjų, gali kilti reikšmingų sunkumų siekiant užmegzti gilias emocinius ryšius. Ne reta, kad šios asmenybės išeina iš vienos nesuteikiančios malonumo santykių į kitą, ieškodamos to saugumo jausmo, kurį taip ilgisi.

Tačiau būtina pripažinti šio baimės šaknį ir skirti laiko valdyti susijusias su ja emocijas, atsimenant, kad kiekvienas santykiai yra skirtingi ir ne visi baigsis taip pat.

Žingsnis šia kryptimi yra esminis norint pertraukti savęs destruktyvius meilės ciklus.

Gyvenimas pilnas nežinomybių ir nuolat mūsų kelia įvairius iššūkius, kuriuos turime įveikti.

Tie patys didesni ar mažesni sunkumai pasirodo mūsų gyvenime be jokio įspėjimo, priverčiant mus patirti juos asmeniškai.

Be to, atvirkštis ir nelaimės gali netikėtai atsirasti mūsų kelyje.

Šiame visatoje, kur skausmas atrodo esąs pastovus, paskutinis dalykas, kurį turėtume daryti, yra savo gyvenimui savanoriškai pridėti daugiau kančios.

Geriau pasirinkime išlaikyti optimistinį ir pasitikintį dvasią, praktikuodami užuojautą sau ir kitiems. Žiūrėkime į pasaulį su pripildytais meile akimis ir elkitės su savimi taip, lyg būtumėte savo geriausi draugai.

Taip net sunkiais momentais galėsite išlikti atsparus ir tinkamai vertinti save, nejaučiant išmestumo dėl aplinkybių.

Kodėl gi nepradėti būti savo geriausiu sąjungininku jau dabar?