En pasaulyje, kur bendrasis vidaus produktas (BVP) dažnai yra pagrindinė matavimo priemonė, globalus tyrimas ėmėsi kelti klausimus apie šią numerinę monarchiją.
Ar mes matuojame tai, kas iš tikrųjų svarbu? Spoileris: galbūt ne! Globalus klestėjimo tyrimas (GFS) kviečia mus pažvelgti toliau už ekonominių skaičių, kad suprastume, ką iš tikrųjų reiškia gerai gyventi.
Šis didžiulis tyrimas, kuriam vadovauja šviesūs protai Tyler VanderWeele ir Byron Johnson, sutelkė dėmesį į daugiau nei 200 000 žmonių 22 šalyse. Koks tikslas?
Atskleisti, kaip žmonės klesti skirtinguose kontekstuose. Ir ne, tai ne tik apie tai, kiek pinigų jie turi banke. Čia įsijungia laimė, santykiai, gyvenimo prasmė ir net dvasinumas!
Daugiau nei skaičiai: žmogiškųjų ryšių galia
¡Naujiena! Ne tik atlyginimas mus daro laimingus. Tyrimas rodo, kad stiprūs santykiai, dalyvavimas religinėse bendruomenėse ir gyvenimo tikslų radimas vaidina svarbų vaidmenį mūsų gerovei.
Įsivaizduok tai: vedę žmonės praneša apie vidutinį gerovės lygį 7,34 balo, viršydami vienišus, kurie turi 6,92. Ar meilė iš tiesų viską gydo? Na, bent jau atrodo, kad padeda.
Bet ne viskas yra rožinė. Vienatvė ir tikslų trūkumas yra susiję su mažesniu gerovės suvokimu. Čia turėtų įsikišti vyriausybių politika, teigia ekspertai. Pamirškime šaltus skaičius akimirką! Mums reikia politikos, orientuotos į visapusišką žmonių gerovę.
Visapusiškas klestėjimo požiūris
GFS siūlomas „žydėjimo“ sąvoka yra kaip gerovės salotos: apima viską po truputį. Nuo pajamų iki psichinės sveikatos, per gyvenimo prasmę ir finansinį saugumą. Tai visapusiškas požiūris, kuris nepalieka nieko už borto! Ir, pasak tyrėjų, niekada nežydime 100%, visada yra vietos tobulėti.
Įdomūs tyrimo duomenys atskleidžia, kad vyresni žmonės linkę pranešti apie didesnę gerovę nei jaunesni. Bet dėmesio, tai nėra universali taisyklė. Tokiose šalyse kaip Ispanija, jauni ir vyresni žmonės jaučiasi labiausiai patenkinti, tuo tarpu vidutinio amžiaus žmonės atrodo, kad patiria tapatybės krizę.
Bendruomenė kaip gerovės raktinis elementas
Štai įdomus faktas: dalyvavimas religiniuose renginiuose vidutinį gerovės lygį pakelia iki 7,67 taško, palyginti su 6,86 tiems, kurie nedalyvauja. Ar galbūt himnų giedojime yra kažkas, kas leidžia jaustis geriau? Tyrėjai siūlo, kad šios bendruomeninės erdvės suteikia priklausomumo jausmą, kuris prisideda prie mūsų klestėjimo.
Tyrimas ne tik kviečia mus pergalvoti savo gerovės matavimus, bet ir iš naujo atrasti bendruomenės vertę. Tai raginimas nustoti obsesyviai žiūrėti į skaičius ir sutelkti dėmesį į tai, kas iš tikrųjų svarbu: žmogaus gerovę visoje jos sudėtingume.
Taigi, kitą kartą galvodamas apie gerovę, atmink, kad ne viskas yra skaičių klausimas; kartais to, ko tikrai reikia, yra šiek tiek daugiau žmogiško ryšio.