Pasaulyje, kuriame triukšmas, pareigos ir lūkesčiai, regis, kreipia mūsų žingsnius, gyventi iš tiesų laisvai gali atrodyti kaip nesibaigiančios paieškos.



Tačiau tokia laisvė ne visuomet reikalauja viską mesti ar per vieną dieną pakeisti savo gyvenimą. Dažnai ji prasideda nuo kai ko paprastesnio: pakeisti būdą, kuriuo žvelgiate į tai, kas jums nutinka.



Tai reiškia išmokti priimti kiekvieną akimirką lengvesniu požiūriu. Ne tam, kad neigtumėte problemas, o tam, kad neleistumėte kiekvienam sunkumui tapti nuosprendžiu jūsų vertei ar ateičiai.



Gyventi laisvai – tai kvietimas iš naujo atrasti kasdienybės magiją ir atpažinti, kokių emocinių naštų jums nebereikia toliau nešti.



Būdama psichologe, turėjau privilegiją lydėti daugelį žmonių jų savęs pažinimo ir asmeninio augimo kelyje. Viena pamoka nuolat kartojasi: kai paleidžiame dalį vidinio spaudimo, atsiranda nauja erdvė džiaugtis, rinktis ir lengviau kvėpuoti.



Kaip labiau džiaugtis kasdieniu gyvenimu



Yra populiarus posakis, dažnai priskiriamas Albertui Camus, kuris ironiškai klausia: „Ar mesti save į bedugnę, ar pasimėgauti kava?“. Jo perdėjimas gali priversti nusišypsoti geriant pirmąjį rytinį puodelį.



Jis taip pat primena kai ką svarbaus: net ir tarp didžiųjų egzistencijos klausimų prieš mus vis dar yra mažų malonumų, galinčių sugrąžinti mus į dabartį.



Įstrigę kasdieniuose rūpesčiuose, kartais pamirštame, kad ne viską reikia taip giliai išgyventi. Pasiklystame smulkmenose, įsivaizduojame neigiamą ateitį ir svajojame pasiekti tobulumą, kuris taip ir neateina.



Norime pripažinimo, saugumo, sėkmės ir aiškių atsakymų. Nieko blogo tame nėra. Problema atsiranda tuomet, kai kiekvieną tikslą paverčiame sąlyga, kurią turime įvykdyti, kad leistume sau jaustis gerai.



Tada galvojame: „Būsiu laimingas, kai gausiu tą darbą“, „Pailsėsiu, kai viską užbaigsiu“ arba „Jausiuosi pakankamas, kai mane pripažins kiti“. Tačiau visuomet atsiranda naujas reikalavimas.



Per daug viską imant į širdį, gali įsisukti įtampos, kaltės ir nusivylimo spiralė. Jei jaučiate, kad dar nepasiekėte savo gyvenimo tikslų, bet kokia klaida gali atrodyti patvirtinanti, jog atsiliekate arba patyrėte nesėkmę.



Protas linkęs nukreipti dėmesį į tai, ką laiko reikšmingu ar grėsmingu. Todėl, kai įstringate pernelyg didelių reikalavimų sau būsenoje, galite itin lengvai pastebėti savo trūkumus ir nepamatyti savo pažangos. Tai nereiškia, kad neturite stiprybių. Tai reiškia, kad tuo metu jūsų dėmesys sutelktas į tai, ko trūksta.



Jei išgyvenate tokį etapą, jums taip pat gali padėti paskaityti apie kaip žingsnis po žingsnio įveikti nusivylimą ir atgauti emocinę stiprybę.



Perfekcionizmas ir pernelyg dideli reikalavimai sau: spąstai, kai niekada nesijaučiate pakankami



Kai apsėstai siekiate viską atlikti tobulai, net ramios dienos gali tapti varginančios. Užuot džiaugęsi tuo, kas veikia, ieškote kitos detalės, kurią privalote pataisyti.



Taip galiausiai tampate savo pačių reikalavimų kaliniu. Jums nuolat reikia įrodinėti, kad esate kompetentingi, stiprūs, produktyvūs ar verti susižavėjimo. Bet kokia kritika jaučiasi kaip grėsmė, o bet kokia pertrauka atrodo kaip laiko švaistymas.



Šiuos spąstus sunku atpažinti, nes jie dažnai slepiasi po atsakomybės kauke. Tačiau būti atsakingiems nereiškia blogai su savimi elgtis, be atokvėpio iš savęs reikalauti ar savo vertę matuoti pagal pasiekimus.



Kas nutiktų, jei akimirkai paleistumėte poreikį kažką įrodyti? O jeigu priimtumėte, kad ir ši akimirka yra jūsų gyvenimo dalis, net jei ji nėra tobula, nepaprasta ar produktyvi?



Padarę šį mažą pokytį, susigrąžinate humoro jausmą. Netikėtas pokalbis, kavos aromatas, daina ar pro langą sklindanti šviesa vėl įgauna reikšmę. Gyvumo patirtis gali žadinti nuostabą ir nebūdama žygdarbiu.



Lengvesnis požiūris suteikia jums laisvę atrasti, ko iš tikrųjų trokštate. Nebesirenkate vien tam, kad įtiktumėte, padarytumėte įspūdį ar išvengtumėte kritikos. Pradedate klausti savęs, kas jums naudinga ir kas jums iš tiesų prasminga.



Tai nereiškia, kad turite visam laikui nutildyti savo ego ar gyventi be tikslų. Tai reiškia nustoti automatiškai paklusti kiekvienai baimei, lyginimuisi ar tuščiam siekiui, kuris pasirodo jūsų mintyse.



Kaip suderinti ateitį su mėgavimusi dabartimi



Mūsų gyvenimas yra ribotas. Tai prisiminti nebūtinai turi būti liūdna. Tai gali padėti atskirti, kas skubu, nuo to, kas svarbu.



Kokia prasmė gyventi taip, tarsi jau nebūtumėte savo paties gyvenime? Kodėl tenkintis svetimų lūkesčių pildymu, jei galite kurti su savimi labiau suderintą gyvenimą?



Esmė nėra ignoruoti ateitį. Jums reikia planuoti, rūpintis savo ištekliais ir priimti sprendimus. Tačiau taip pat reikia neleisti, kad rytojus visiškai prarytų šiandieną.



Sveika pusiausvyra reiškia galvoti apie tai, ką norite sukurti, ir kartu toliau dalyvauti savo dabartyje. Galite taupyti projektui ir tuo pat metu leisti sau ramų vakarą. Galite stengtis darbe, nepaversdami kiekvieno rezultato savo asmeninės vertės vertinimu.



Gyvenimas nevyksta tik tada, kai pasiekiate tikslą. Jis vyksta ir tada, kai mokotės, abejojate, koreguojate kryptį bei ilsitės. Kad judėtumėte pirmyn savęs nebausdami, šis straipsnis apie kaip tobulėti mažais žingsniais gali pasiūlyti naudingą perspektyvą.



Tikra patirtis apie mokymąsi gyventi patiriant mažiau spaudimo



Per savo psichologės karjerą sutikau žmonių, kurie mane išmokė tiek pat, kiek, tikiuosi, išmokiau juos aš. Viena istorija, kurią ypač branginu, yra Martos – tai išgalvotas vardas, kurį naudoju siekdama apsaugoti jos privatumą.



Marta atėjo į konsultaciją prislėgta atsakomybių svorio. Jos gyvenimas buvo pilnas „turėčiau“: ji turėtų dirbti daugiau valandų, būti geresnė mama, daugiau sportuoti, namai turėtų būti nepriekaištingai sutvarkyti, ir ji visada turėtų būti geros nuotaikos.



Sąrašas atrodė nesibaigiantis. Kiekvieną kartą, kai įvykdydavo vieną pareigą, atsirasdavo dar dvi. Nors ji darė labai daug, eidavo miegoti galvodama apie viską, ko nespėjo padaryti.



Per mūsų sesijas Marta pradėjo kvestionuoti šiuos vidinius paliepimus. Ji išmoko atskirti tikrą atsakomybę nuo lūkesčio, kurį priėmė bijodama nuvilti kitus.



Ji taip pat ėmė iš naujo apibrėžti savo prioritetus pagal tai, ko iš tikrųjų reikėjo ir ką vertino. Pokytis neįvyko iškart. Iš pradžių poilsis jai kėlė kaltę. Pasakyti „ne“ vertė ją jaustis savanaude. Tačiau pamažu ji suprato, kad rūpinimasis savimi nepadaro jos blogu žmogumi.



Vieną dieną ji pasidalijo su manimi akimirka, pakeitusia jos požiūrį. Bėgdama parke, kad įvykdytų savo kasdienę sporto normą – dar vieną savo „turėčiau“, – ji sustojo pastebėjusi, kaip saulės spinduliai skverbiasi pro medžių lapus.



Tą akimirką ji nusprendė atsisėsti ant žolės ir pasimėgauti vaizdu. Ji prisipažino neprisimenanti, kada paskutinį kartą buvo leidusi sau ką nors panašaus, nesijausdama kalta dėl „laiko švaistymo“.



Ši paprasta akimirka tapo lūžio tašku. Marta pradėjo daryti mažus pokyčius: kasdien skyrė kelias minutes tam, kas jai iš tiesų patinka, nustojo teisinti kiekvieną savo ribą ir atvėrė erdvės spontaniškiems grožio bei malonumo potyriams.



Išmokti pasakyti „ne“ buvo svarbi jos proceso dalis. Jei ir jums tai sunku, gali padėti šis apmąstymas apie kaip nustatyti ribas nejaučiant kaltės.



Ką reiškia gyventi lengviau, neatsisakant savo atsakomybių



Gyventi lengviau nereiškia būti neatsakingiems, neigti problemas ar palikti tuos, kurie jumis pasikliauja. Tai taip pat nereiškia bet kokia kaina išlaikyti teigiamą požiūrį.



Tai reiškia pasirinkti, ką nešatės savo emocinėje kuprinėje ir ką galite palikti už nugaros. Galbūt jums reikia išsaugoti įsipareigojimą, discipliną ir rūpestį. Tačiau galite paleisti nuolatinį lyginimąsi, poreikį įtikti visiems ir mintį, kad poilsį reikia užsitarnauti.



Martos pokytis parodo, kokį poveikį gali turėti emocinio gyvenimo supaprastinimas. Viena popietė parke neišsprendė visų jos problemų. Pasikeitė jos santykis su savimi.



Ji pradėjo įsiklausyti į savo nuovargį dar nepasiekusi ribos. Leido sau džiaugtis, nepaversdama kiekvienos veiklos tikslu. Ir priėmė, kad kai kurios dienos nebus produktyvios, džiugios ar tvarkingos.



Gyventi laisviau yra menas, kurio mokomasi praktikuojantis. Galite pradėti nuo visai mažų veiksmų:




  • Paklauskite savęs, ar tai, ką „turėtumėte“ daryti, atliepia tikrą poreikį, ar baimę nuvilti.

  • Kasdien skirkite kelias minutes, nepaversdami jų produktyvumo užduotimi.

  • Prieš pažvelgdami į telefoną, pastebėkite ką nors malonaus aplink save.

  • Pripažinkite savo pažangą, net jei dar turite nueiti kelią.

  • Leiskite sau pakeisti nuomonę, kai tikslas jums nebetenka prasmės.



Nereikia visko taikyti iš karto. Pasirinkite vieną praktiką ir stebėkite, kaip jaučiatės. Emocinė laisvė dažniausiai kuriama mažais, nuolat kartojamais sprendimais.



Klausimai, padedantys paleisti „turėčiau“ ir gyventi laisviau



Akimirką pagalvokite: kokie „turėčiau“ šiandien jus slegia? Kurie kyla iš jūsų vertybių, o kurie – iš kitų žmonių lūkesčių? Kokį paprastą malonumą atidėliojate, nes jaučiate, kad neturite laiko arba jo dar nenusipelnėte?



Jums nereikia į viską atsakyti dabar. Pakanka į savo rutiną pažvelgti šiek tiek daugiau nuoširdumo ir švelnumo.



Jei pastebite, kad su savimi elgėtės pernelyg griežtai, nepaverskite šio suvokimo dar viena priežastimi save teisti. Galite išmokti kurti kitokį santykį su savimi. Norėdami gilintis, taip pat galite paskaityti apie kaip ugdyti meilę sau be kaltės ir gėdos.



Ieškokite tų paprastų akimirkų, kurios sugrąžina jūsų gyvenimui spalvą ir skonį. Kavos puodelis, pauzė po medžiu, nuoširdus pokalbis ar palengvėjimas pasakius „šiandien negaliu“ gali atrodyti menki gestai. Kartais būtent nuo jų ir prasideda laisvesnis gyvenimas.