Šiuo metu viskas pasaulyje gali atrodyti neapibrėžta. O kai gyvenimas juda taip, be didelių garantijų, normalu, kad kažkas sujuda ir tavyje.



Tačiau būkime sąžiningi: net ir prieš bet kokią krizę gyvenimas nebuvo toks jau lengvas.



Dažnai, kai turime daugiau laiko pagalvoti, pradedame iš savęs reikalauti per daug. Norime būti geresni, stipresni, produktyvesni, sveikesni, laimingesni. Tarsi ideali mūsų versija būtų vos per vieną radikalų sprendimą pasiekiama.



Ir taip būna ne visada.



Kartais manome, kad mums reikia didžiulio pokyčio, kad pajustume, jog judame į priekį, bet ši mintis gali virsti spąstais.



Aš irgi ten esu įstrigusi. Man yra buvę, kad norėjau viską pakeisti vienu ypu: savo įpročius, kūną, nuotaiką, rutiną, mąstymo būdą. Ir kai nepavykdavo pasiekti to staigaus pokyčio, kurį įsivaizduodavau, ateidavo nusivylimas.



Tada prasidėdavo ciklas: iš savęs reikalaudavau, nesėkmingai bandydavau, nusivilkdavau ir vėl jausdavausi daranti nepakankamai.



Kodėl dideli pokyčiai ne visada priverčia pasijusti geriau



Esu skaičiusi saviugdos, meilės sau ir pasitikėjimo knygas. Sportavau, bėgiojau, valgiau sveikiau ir bandžiau medituoti. Visa tai, žinoma, gali padėti. Tai vertingi įrankiai.



Tačiau daryti „viską teisingai“ ne visada iš karto leidžia pasijusti gerai, ir tai taip pat yra normalu.



Kartais žiūrime į kitus žmones, ypač į tuos, kuriais žavimės, ir galvojame: „Jei darysiu tai, ką jie daro, tada man bus geriau“.



Manome, kad jei kasdien įvykdysime užduočių sąrašą, jei gersime vandenį, sportuosime, tvarkysime namus, atsakysime į žinutes ir išlaikysime pozityvų nusiteikimą, tuomet turėtume jaustis patenkinti savo gyvenimu.



Kai kuriems žmonėms tai veikia. Ir tame nėra nieko blogo.



Tačiau kitiems tas sąrašas tampa nauja spaudimo forma. Dar vienu būdu jaustis taip, lyg niekada nepasieki pakankamai. Jei taip nutinka ir tau, tai nereiškia, kad esi silpnas. Tai reiškia, kad tau reikia švelnesnio, tau tinkamesnio ritmo.



Jei bandai kurti pozityvesnį požiūrį savęs neverčiant, gali padėti ir skaitymas apie tai, kaip išmokti būti optimistiškam ir gyventi geriau.



Maži kasdieniai žingsniai, kad tobulėtum be spaudimo



Judėjimas į priekį ne visada atrodo kaip didžiulė transformacija. Kartais judėti į priekį yra kur kas paprasčiau ir tyliau.



Vietoje to, kad sutelktum dėmesį į viso savo gyvenimo pakeitimą vienu kartu, pabandyk pažvelgti į kitą žingsnį. Tik į vieną.



Galbūt šiandien didžiausias pasiekimas bus išlipti iš lovos. Galbūt tai bus nusiprausti. Nueiti nusipirkti to, ko reikia. Pasigaminti šviežio maisto. Sutvarkyti mažą kambario kampą. Parašyti žinutę, kurią vis atidėliojai.



Maži veiksmai irgi svarbūs. Ir jie svarbūs labai.



Tau nereikia viso savo gyvenimo išspręsti šį pirmadienį. Tau nereikia pabusti su tobula motyvacija. Tau nereikia tapti kitu žmogumi, kad nusipelnytum ramybės.



Gali pradėti nuo kažko labai mažo, bet tikro.



Pavyzdžiui:



  • Pasivaikščioti dešimt minučių nežiūrint į telefoną.
  • Išgerti vandens prieš kavą.
  • Pasikloti lovą, net jei diena bus sunki.
  • Giliai įkvėpti prieš atsakant pykčiu.
  • Pasakyti „šiandien negaliu“, kai tau reikia pailsėti.


O kalbant apie ribas, jei tau sunku jas nubrėžti nejaučiant kaltės, gali padėti šis straipsnis apie pamažu mokytis pasakyti „ne“.



Kaip nustoti save lyginti ir judėti savo tempu



Vienas svarbiausių dalykų yra nustoti matuoti savo kelią kito žmogaus liniuote.



Kiekvienas turi savo istoriją, savo žaizdas, savo laiką, savo išteklius ir savo nematomas kovas. Tai, kas vienam atrodo lengva, tau gali pareikalauti milžiniškos energijos. Ir tai nenuvertina tavo pastangų.



Tavo didžiausias varžovas neturėtų būti kitas žmogus. Nei tas, kuris keliasi anksčiau. Nei tas, kuris daugiau treniruojasi. Nei tas, kuriam, atrodo, gyvenimas idealiai sudėliotas.



Tavo tikrasis palyginimo taškas esi tu pats: koks buvai vakar, ko išmokai, ką pabandei, ką pavyko išlaikyti.



Būna dienų, kai judėsi labai daug į priekį. Kitomis dienomis tik ištempsi. O dar kitomis teks sustoti. Visa tai yra kelio dalis.



Asmeninis tobulėjimas neturėtų atrodyti kaip skola sau pačiam. Jis turėtų po truputį virsti būdu geriau savimi pasirūpinti 🌱.



Tavo pažanga svarbi ir sunkiomis dienomis



Kai pradėsi vertinti mažus dalykus, tavo požiūris gali pasikeisti. Ne stebuklingai, bet labai giliai.



Galbūt pradėsi jausti daugiau pasididžiavimo tuo, ką darai. Galbūt liausiesi taip smarkiai save bausti už tai, kas nepavyko. Galbūt suprasi, kad tau nereikia tobulo gyvenimo, kad jaustum dėkingumą už ką nors mažo.



Jei vieną dieną tau pavyko įvykdyti tik vieną užduotį, nevadink to nesėkme. Vadink tai buvimu. Vadink tai bandymu. Vadink tai ženklu, kad vis dar esi čia.



Ir jei nusivylimas tave aplanko dažnai, tau nereikia su juo kovoti vienam. Praktinių idėjų gali rasti šiose emocinio pakilimo strategijose.



Pradėk nuo pirmo žingsnio, net jei jis atrodo mažas. Tada dar vieno. Ir paskui dar vieno.



Gyvenimas nėra greičio lenktynės. Tai kelias su pauzėmis, posūkiais, suklupimais ir mažomis pergalėmis, kurios laikui bėgant galiausiai sukuria kažką didesnio.



Šiandien tau nereikia visko padaryti. Tau tereikia pradėti nuo ko nors, ką gali išlaikyti.