Stoikų posakis, kuris padės tau rasti ramybę ir pusiausvyrą

Turinys

1. Kas buvo Markas Aurelijus ir kodėl jo apmąstymai išlieka aktualūs
2. Ką reiškia, kad laimė priklauso nuo tavo minčių kokybės
3. Santykis tarp stoicizmo ir šiuolaikinės psichologijos
4. Kaip taikyti Marko Aurelijaus idėjas sudėtingose situacijose
5. Ką mačiau konsultacijose ir paskaitose apie vidinę savikontrolę

Stebėkite Patricia Alegsa Pinterest!

Nerimo laikais, kai ekranai įjungti visą dieną ir mintys šoka kaip spragėsiai 🍿, idėja, užrašyta prieš beveik du tūkstančius metų, vis dar skamba stebėtinai aktualiai: „Tavo gyvenimo laimė priklauso nuo tavo minčių kokybės“.

Šį posakį priskiria Markui Aurelijui, Romos imperatoriui ir stoicizmo atstovui. Ir ne, jis jos nerašė ramiai gurkšnodamas kavą žiūrėdamas saulėlydį 😅. Jį jis rašė karų, ligų, politinių įtampų ir milžiniškų atsakomybės naštų metu. Būtent todėl tai šiandien taip stipriai veikia: kalba apie vidinę pusiausvyrą, kai gyvenimas spaudžia.

Būdama psichologė, rašytoja ir lektorė, sakau tau tai, ką matau vėl ir vėl: daugelis žmonių kenčia ne tik dėl to, kas jiems nutinka, bet dėl to, ką jie sau apie tai sako. Ten Markas Aurelijus ir toliau laimi šiuolaikines diskusijas nekeldamas balso.

Kas buvo Markas Aurelijus ir kodėl jo apmąstymai išlieka aktualūs

Markas Aurelijus gimė Romoje 121 metais ir valdė imperiją nuo 161 iki 180 m. Jam teko sunki era: karinės kovos, epidemijos ir vidaus krizės. Kitaip sakant, jis tikrai negyveno „gerovės premium“ režimu 😌.

Vis dėlto jis tapo vienu labiausiai prisimenamų asmenybių ne tik dėl politinio ir karinio vaidmens, bet ir dėl filosofinio gyvenimo. Jis susijungė su stoicizmu, srove, kuri moko atskirti, kas priklauso nuo tavęs, o kas ne.

Per sunkiausius savo gyvenimo metus jis rašė Meditations, tam tikrą asmeninį dienoraštį graikų kalba, kuriame surinko mintis apie dorybę, vidinę discipliną ir proto valdymą. Pasak Stanford Encyclopedia of Philosophy, ta knyga tapo vienu įtakingiausių Vakarų filosofijos tekstų.

Ir čia atsiranda įdomus faktas 📚: Markas Aurelijus tų užrašų nerašė tam, kad taptų pats garsus. Tai nebuvo savipagalbos vadovas, skirtas parduoti oro uostuose. Tai buvo užrašai sau — vidinio budrumo pratimai. Galbūt todėl jie tokie jaudinantys: skamba nuoširdžiai, santūriai ir žmogiškai.

Jo garsioji mintis apie laimę ir mintis apibendrina jo idėją: protui ne visada pavyksta valdyti, kas vyksta išorėje, bet jis gali išmokti tvarkyti, kas vyksta viduje.

Ką reiškia, kad laimė priklauso nuo tavo minčių kokybės

Kai Markas Aurelijus teigia, kad tavo gyvenimo laimė priklauso nuo tavo minčių kokybės, jis nesako, kad turi nuolat šypsotis ar kartoti gražias frazes prieš veidrodį tarsi dantų pastos reklamoje 😄.

Kalbama apie ką nors gilesnio: tavo mąstysena veikia tavo gyvenimo būdą. Jei maitini destruktyvias, perdėtas ar priešingas protui idėjas, tavo vidinis pasaulis tampa priešiškesnis. Jei ugdai aiškesnes, teisingesnes ir santūresnes mintis, įgauni ramybę.

Pasak tokių rinkinių kaip FixQuotes, pilna citata prideda svarbią pastabą: verta prižiūrėti idėjas, kurias priimi į protą, kad jis nepasikrautų sampratomis, kurios atitolina nuo dorybės ir proto.

Man tai atrodo genialu, nes Markas Aurelijus nekalba vien tik apie jausmą gerai. Jis kalba apie gerą mąstymą. O geras mąstymas reiškia:

• nedramatizuoti automatiškai


• nepainioti emocijos su faktu


• nereaguoti iš karto į viską


• neperduoti savo ramybės išoriniams veiksniams

Paprasčiau tariant, romėnų imperatorius nori tau pasakyti taip: „rūpinkis savo vidiniu dialogu, nes ten gimsta tavo gerovė“.

Ir čia įsiterpia nemaloni tiesa: kartais protas veikia kaip perdėtas komentatorius. Duodi jam mažą nerimą, o jis sukūrė penkių sezonų tragediją. Todėl protinė savikontrolė nėra prabanga — tai būtinybė.

Santykis tarp stoicizmo ir šiuolaikinės psichologijos

Jei ši idėja tau skamba modernaus, nestebėk — šiuolaikinė psichologija rado daug vaisingos žemės keliose stoicizmo intuicijose.

American Psychological Association paaiškina, kad kognityvinė elgesio terapija remiasi gerai žinoma pagrindine idėja: mintys veikia emocijas ir elgesį. Kitaip tariant, ne tik svarbu, kas vyksta, bet ir kaip tu tai interpretuoji.

Tokia linija tiesiogiai siejasi su stoicizmu. Epiktetas, didelė Marko Aurelijaus įtaka, jau teigė, kad dalykai nesutrikdo mūsų savaime, bet dėl nuomonės, kurią sukuriame apie juos.

Donaldas Robertsonas knygoje How to Think Like a Roman Emperor aiškiai aprašo šį senos filosofijos ir šiuolaikinių psichologinių įrankių susijungimą. Jo skaitymas padeda suprasti, kad Markas Aurelijus nepasiūlė slopinti emocijų kaip marmurinė skulptūra 🏛️. Jis siūlė išanalizuoti minties interpretaciją prieš reaguojant.

Iš mano klinikinės praktikos ši sąsaja matosi aiškiai. Dažnai žmogus ateina sakydamas:

• „Aš nepajėgiu su tuo“


• „Viskas man nepavyksta“


• „Jei šiandien kas nors nepavyko, visa mano savaitė jau sugadinta“

Kai peržiūrime šias frazes, aptinkame gerai žinomas kognityvines klaidas:

• katastrofizavimas


• viskas arba nieko mąstymas


• perdėta generalizacija


• neigiama realybės interpretacija

Čia Markas Aurelijus iškiša galvą ir sako romėnišku santūrumu: „stebėk geriau, ką galvoji“.

Jo palikimas įdomus tuo, kad jis perkelia laimę iš atsitiktinumo sferos. Neleidžia jos priklausyti nuo oro, ekonomikos, kitų pritarimo ar dienos chaoso. Jį jis sieja su vidiniu tvarkymu, teisingu sprendimu ir protiniu treniravimu.

Kaip taikyti Marko Aurelijaus idėjas sudėtingose situacijose

Pagrindinis klausimas — ne tik ką galvojo Markas Aurelijus, bet kaip tu tai gali panaudoti, kai gyvenimas komplikacijos. Nes skaityti įkvepiančias citatas gera, bet tavo protui reikia praktikos, o ne tik plojimų 👏.

Šie įrankiai ypač veikia, kai jauti stresą, pyktį, baimę ar frustraciją:

• Atskirk faktus nuo interpretacijos
  Klausimas: kas iš tikrųjų įvyko ir ką aš pridėjau savo prielaidomis?


• Peržiūrėk savo vidinį dialogą
  Jei pagauni save galvojant „tai nepakeliama“, pabandyk „tai sunku, bet galiu spręsti žingsnis po žingsnio“.


• Sugrįžk prie to, kas iš tikrųjų priklauso nuo tavęs
  Tu nekontroliuoji eismo, kitų nuomonės ar praeities. Tu kontroliuoji savo atsaką, įpročius ir šiandienos sprendimus.


• Užrašyk savo mintis
  Markas Aurelijus taip darė. Ir jis buvo teisus. Rašymas aiškina, sutvarko ir sumažina protinį triukšmą.


• Treniruok pertrauką
  Įkvėpk prieš atsakydamas. Trumpa pauzė išvengia daug emocinių katastrofų ir kelių žinučių, kurių vėliau gailiesi 📱.


• Rinkis mintis, suderinamas su realybe ir orumu
  Čia ne apie saviapgaulę, o apie mąstymą tiksliau ir mažiau nuodingai.

Palieku tau paprastą pratimą, labai naudingą sunkiais momentais:

• Situacija: kas vyksta?


• Automatinė mintis: ką sau sakau?


• Emocija: ką jaučiu?


• Peržiūra: ar ta mintis visiškai tiesa?


• Naujas atsakas: kokią teisingesnę, racionalesnę ir naudingesnę mintį galiu pasirinkti?

Šis požiūris nesunaikina žmogiško skausmo. Jis daro jį labiau valdomą. Ir tai jau labai daug keičia.

Ką mačiau konsultacijose ir paskaitose apie vidinę savikontrolę

Konsultacijose dirbau su žmonėmis, kuriuos kamavo tylus priešas: jų pačių vidinė naratyva. Nekalbu apie paviršutiniškus atvejus — kalbu apie talentingus, jautrius ir darbščius žmones, kurie kalbėjo apie save griaunančiu tonu.

Prisimenu pacientę, kuri nuolat kartojo: „Jei aš klystu, nusiviliu visus“. Ta viena mintis vogė jos miegą, energiją ir savivertę. Kai pradėjome ją kelti klausimams, pasirodė atskleidimas: ji neapibūdino realybės, o vykdė seną vidinį reikalavimą.

Tuomet panaudojau strategiją, kurią miniu ir savo paskaitose: traktuok savo mintis kaip hipotezes, o ne nuosprendžius. Šis poslinkis atrodo mažas, bet jis keičia patirtį.

Kitoje paskaitoje paklausiau auditorijos: „Kiek iš jūsų kalbate su savimi blogiau nei su draugu?“. Beveik visi keliavo rankas. Juokėmės, aišku, nes humoras kartais atveria duris nemalonėms tiesoms 😂. Bet taip pat supratome svarbų dalyką: daugelis ieško ramybės, nekeisdami vidinio balso tono.

Tą patį mačiau filosofijos skaitytojuose, nerimo kamuojamuose pacientuose ir išsekusiuose profesionaluose. Jie nori kontroliuoti viską išorėje, nors tikras darbas prasideda viduje.

Ir štai mano atvira nuomonė: protinė disciplina tavęs nepadaro šaltu, ji daro tave laisvą. Ji leidžia nebereaguoti impulsyviai, nepriimti kiekvienos minties už tikrą ir negyventi kaip protinio triukšmo įkaitui.

Todėl Marko Aurelijaus mokymas vis dar gyvas. Jis nežada gyvenimo be skausmo. Žada kažką geresnio: protą su daugiau tvarkos, kriterijaus ir jėgos ištverti skausmą nesubyrant.

Jei nori pradėti šiandien, pabandyk užduoti sau šiuos klausimus vakaro pabaigoje:

• Kurią mintį šiandien maitinu, kuri suteikė ramybės?


• Kurią mintį šiandien maitinu, kuri atėmė aiškumą?


• Kurią mintį rytoj pasirinksiu stiprinti?

Skamba paprastai, bet paprasta nereiškia lengva. Ir čia yra meno esmė.

Markas Aurelijus suprato esminį dalyką: išorinis pasaulis keičiasi, smogia ir klaidina; apmokytas protas, priešingai, gali tapti prieglobsčiu, kompasu ir vidine stiprybe 🌿.

Gal todėl jo apmąstymai vis dar įkvepia diskusijas apie savikontrolę, minčių valdymą ir emocinę pusiausvyrą. Iš esmės visi vis dar siekiame to paties: gyventi ramesnį gyvenimą, neleidžiant išoriniam chaoso visiškai valdyti vidaus.

Prenumeruokite nemokamą savaitinį horoskopą

Avinas Dvyniai Jautis Liūtas Mergelė Ožiaragis Šaulys Skorpionas Svarstyklės Vandenis Vėžys Žuvys