Ar kada nors klausėte savęs, kodėl kai kurie žmonės atrodo, kad iššaukia laiką, o kiti susiduria su senatvės ligomis? Tai ne tik genetika, nors jau žinome, kad mūsų genai turi didelę įtaką.
Tarptautinė mokslininkų komanda pristatė atskleidžiančią tyrimą, kuris gali pakeisti mūsų požiūrį į senėjimą.
Šis tyrimas analizavo pusės milijono žmonių duomenis ir atkreipė dėmesį į svarbų socialinių ir aplinkos veiksnių vaidmenį plėtojant ligas, tokias kaip demencija ir širdies sutrikimai.
Už genų: aplinka kaip pagrindinis veikėjas
Los mokslininkai visada žinojo, kad aplinka turi įtakos mūsų sveikatai, tačiau ši studija tai aiškiai patvirtina. O kokia tai informacija, beveik vandenynas duomenų! Buvo nustatyta, kad tokie veiksniai kaip rūkymas, fizinė veikla ir gyvenimo sąlygos turi didesnę įtaką mūsų sveikatai nei patys genai.
Ar tai tave stebina? Mane ne tiek, atsižvelgiant į tai, kad genetika paaiškino mažiau nei 2% mirties rizikos, palyginti su 17%, kuri buvo priskirta gyvenimo būdui ir kitiems aplinkos veiksniams.
Profesorė Cornelia van Duijn, epidemiologijos autoritetas, pabrėžė, kaip šie veiksniai gali būti keičiami, ar tai būtų individualiai, ar per vyriausybes politiką. Tai reiškia, kad mes nesame visiškai priklausomi nuo savo genų. Puiki žinia tiems, kurie mano, kad įpročių keitimas nieko neduoda!
Ekspozoma: revoliucinis konceptas
Čia yra žodis, kuris privers jus skambėti kaip ekspertui kitame vakarėlyje: ekspozoma. Jei dar jos nežinojote, tai reiškia visas aplinkos ekspozicijas, kurioms buvome veikiami nuo mūsų gimimo.
Šis tyrimas naudojo ekspozomos požiūrį, kad kiekybiškai įvertintų, kaip aplinka ir genetika prisideda prie senėjimo.
Ar galite įsivaizduoti laikrodį, kuris matuoja, kaip greitai mes senstame? Taigi, mokslininkai naudojo "senėjimo laikrodį", paremtą baltymų lygiu kraujyje.
Šis laikrodis leido susieti aplinkos ekspozicijas su biologiniu senėjimu ir ankstyva mirtimi. Tai lyg mokslinė fantastika, bet realiame gyvenime!
Veiksmas: raktas į ligų prevenciją
Profesorius Bryan Williams primena, kad pajamos ir aplinka neturėtų lemti, kas gyvena ilgiau ir geriau. Tačiau realybė tokia, kad daugeliui tai daro.
Tyrimas patvirtina, kad intervencijos, orientuotos į mūsų socialinius ir ekonominius kontekstus bei elgesį, gali užkirsti kelią daugeliui amžiaus susijusių ligų. Tai skamba kaip auksinė proga pagerinti mūsų bendrą sveikatą, ar ne manai?
Bet būk atsargus, kaip teisingai pažymi profesorė Felicity Gavins, mums reikia daugiau tyrimų, kad patvirtintume šias sąsajas ir paverstume jas veiksmingomis politikos priemonėmis. Mokslas nesustoja, o mes taip pat neturėtume.
Apibendrinant, nors kai kurie rizikos veiksniai yra neišvengiami, mes turime galią pakeisti savo aplinką ir įpročius, kad gyventume ilgesnius ir sveikesnius gyvenimus. Taigi, brangus skaitytojau, kokius pokyčius svarstai atlikti savo gyvenime, sužinojęs apie šiuos atradimus?