Mylėk visa širdimi ir leisk savo širdžiai patirti atsivėrimo trapumą, net jei yra galimybė, kad ji bus sudaužyta.



Leiskis į kelionę vienas ir išdrįsk pažinti nepažįstamą vietą. Nereikia vykti į kitą pasaulio kraštą. Kartais pakanka aplankyti netolimą miestą, neskubant pasivaikščioti ar kelias valandas praleisti su savimi.



Susidurk su savo baimėmis ir pristatyk tą projektą, net jei jauti drugelius pilve. Priimk tą darbą, net jeigu manai, kad dar nesi visiškai pasiruošęs. Dažnai pasitikėjimas neatsiranda prieš imantis veiksmų: jis kuriamas judant pirmyn.



Mesk iššūkį savo paties riboms. Dalyvauk giliuose pokalbiuose, net jei kitų istorijų klausymasis gali tave emociškai sukrėsti. Klausk, klausykis ir dalykis tuo, ką jauti. Tikras artumas taip pat gimsta iš tokių pažeidžiamų akimirkų.



Būk drąsus ir kurk naujoves kartu su draugais, net jei vėliau ši idėja pasirodys beprotiška. Kai kurioms patirtims nebūtina virsti sėkme, kad jos būtų vertingos. Jos gali padovanoti tau anekdotą, pamoką ar laisvesnę tavo paties versiją.



Kaip įveikti baimę išbandyti ką nors naujo



Kandidatuok į tas darbo pareigas, net jei kyla pavojus sulaukti atmetimo. Pradėk tą verslą ir mokykis iš kiekvieno suklupimo. Keisk profesinę kryptį, nors kiti žmonės manytų, kad jau per vėlu.



Prašyk tų pareigų, net jei neatitinki kiekvieno reikalavimo. Studijuok tai, kas tave žavi, nepaisydamas kitų nuomonės. Siek savo svajonių, net jei kitiems jos atrodo neįmanomos.



Tai nereiškia, kad reikia elgtis neapgalvotai ar ignoruoti savo atsakomybes. Tai reiškia nustoti naudoti atsargumą kaip nuolatinį pasiteisinimą. Gali įvertinti riziką, pasiruošti ir pradėti palaipsniui.



Jei tikslas tave gąsdina, suskaidyk jį į mažą veiksmą. Išsiųsk el. laišką. Paieškok informacijos. Užsirašyk į pamoką. Pasikalbėk su žmogumi, kuris jau nuėjo šiuo keliu. Tau taip pat gali padėti išmokti judėti pirmyn mažais žingsniais, nereikalaujant iš savęs per daug.



Dainuok iš visos širdies per tą karaokės vakarą. Nesvarbu, jei vėliau suprasi, kad dainavimas – ne tavo sritis. Laisvai šok taip, tarsi niekas negalėtų tavęs matyti, ir akimirkai pamiršk baimę pasirodyti juokingai. Nusipirk tuos raudonus batus, kurių taip trokšti, jei gali sau tai leisti, neleisdamas kritikai nuspręsti už tave.



Kalbama ne apie tai, kad viską darytum impulsyviai. Kalbama apie klausimą sau, kiek vietos tavo sprendimuose užima kitų norai ir kiek jos lieka tavo pačio balsui.



Kodėl gailimės to, ko nepadarėme



Atsigręžę atgal, daugelis žmonių labiau apgailestauja dėl to, ko nebandė, nei dėl padarytų klaidų. Jie supranta, kad tam tikra rizika – susidūrimas su atmetimu, klaida ar trupučiu gėdos – taip pat yra visaverčio gyvenimo dalis.



Suklupimai palieka pamokas. O išvengtos galimybės gali virsti įkyriais klausimais: „Kas būtų nutikę, jei būčiau išdrįsęs?“



Kai leidi sau patirti, sukaupi istorijų, atrandi gebėjimų ir gauni patarimų, gimusių iš patirties. Tu nebekalbi iš fantazijos apie tai, kas galėjo būti, o iš to, ką išgyvenai. Taip gali nuoširdžiai jausti, kad ragavai gyvenimą, užuot stebėjęs jį iš tolo.



Kaip gyventi intensyviai ir prasmingai, nekeičiant viso savo gyvenimo



Prisimenu Martos atvejį – vardas pakeistas siekiant apsaugoti jos privatumą. Ji daugelį metų buvo įstrigusi rutinoje. Jos dienos virto darbo, namų ruošos ir pareigų ciklu. Malonumui beveik nebeliko vietos.



Per vieną sesiją ji man pro ašaras prisipažino: „Jaučiu, kad iš tikrųjų negyvenau“. Tai pripažinti buvo skaudu, tačiau tai taip pat tapo lūžio tašku.



Marta buvo nustūmusi į antrą planą savo aistras ir troškimus. Kartu pradėjome tyrinėti, kokia veikla jai patiko ankstesniais gyvenimo etapais, kokias svajones ji atidėjo ir ką jai reikėjo susigrąžinti, kad jaustųsi labiau susijusi su savimi.



Pasiūliau jai paprastą pratimą: surašyti dalykus, kuriuos ji visada norėjo padaryti, bet niekada neišdrįso išbandyti. Iš pradžių ji nežinojo, ką užrašyti. Ji buvo taip įpratusi galvoti apie kitų poreikius, kad jai buvo sunku pripažinti savus.



Pamažu ėmė rastis idėjos. Vienos buvo didelės, kitos – visai kasdieniškos: išmokti ką nors kūrybiško, išeiti kur nors vienai, atnaujinti draugystę, ilsėtis be kaltės jausmo ir kiekvieną savaitę skirti laiko sau.



Galiausiai ji nusprendė lankyti tapybos pamokas. To ji troško nuo vaikystės, bet niekada nepabandė, bijodama, ką pasakys žmonės. Po kelių savaičių ji atsinešė savo pirmąjį darbą į sesiją. Nebuvo svarbu, ar paveikslas tobulas. Vertinga buvo tai, su kokiu džiaugsmu ji jį laikė. Ji susigrąžino dalį savęs, kurią manė praradusi.



Pratimas susigrąžinti atidėtas svajones ir troškimus



Pasiimk popieriaus lapą ir nuoširdžiai atsakyk:




  • Kokią veiklą visada norėjai išbandyti?

  • Kokį sprendimą atidėlioji bijodamas kitų nuomonės?

  • Ką darytum, jei žinotum, kad neprivalai to atlikti tobulai?

  • Koks mažiausias žingsnis, kurį gali žengti šią savaitę?



Pasirink tik vieną atsakymą ir paversk jį konkrečiu veiksmu. Nereikia per vieną dieną apversti savo gyvenimo aukštyn kojomis. Vienas skambutis, registracija ar trisdešimt minučių, skirtų tam, ką myli, gali pradėti gilų pokytį.



Gyventi visavertiškai nereiškia kasdien atlikti didžių žygdarbių. Tai reiškia užmegzti ryšį su tuo, kas tave jaudina, ir suteikti tam tikrą, tikrą vietą savo gyvenime. Tai taip pat reiškia ilsėtis, nustatyti ribas ir nustoti vertinti savo vertę pagal produktyvumą.



Jei jauti, kad reikalavimai slopina tavo troškimus, tau gali padėti šis straipsnis apie tai, kaip gyventi laisviau ir patirti mažiau spaudimo.



Ar iš tiesų išnaudoji savo gyvenimą?



Užduok sau šį klausimą nesmerkdamas savęs. Jei tavo atsakymas yra „ne“ arba „nesu tikras“, tai nereiškia, kad patyrei nesėkmę. Tai reiškia, kad atpažinai kažką, kam reikia dėmesio.



Pirmasis žingsnis į pilnesnį gyvenimą – pripažinti, kaip jautiesi. Vėliau galėsi savo tempu tyrinėti naujas galimybes. Tavo emocinė gerovė nusipelno svarbios vietos – svarbesnės už tam tikrus visuomenės lūkesčius ir nuolatinę baimę suklysti.



Visavertis gyvenimas yra asmeninis kelias. Niekas negali tau pasakyti, kurių svajonių privalai siekti ar kokią formą turėtų įgyti tavo laimė. Galbūt šiandien tau nereikia milžiniškos permainos. Galbūt tereikia susigrąžinti vieną mažą sprendimą, kuris sugrąžintų entuziazmą.



Paklausk savęs, ką šiandien gali padaryti, kad bent truputį priartėtum prie gyvenimo, kurio trokšti. Tada ženk tą žingsnį, net jei vis dar bijai. Daugybė nuostabių dalykų prasideda paprastai: kai nustoji laukti tobulo momento ir leidi sau pabandyti. 🌱