Neseniai socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas sukėlė diskusijų, nes jame rodoma, kaip Kinijos bendrovė esą naudoja dirbtinį intelektą savo darbuotojams stebėti.



Vaizduose matomas biuras, kuriame keli žmonės sėdi prie kompiuterių. Tuo pat metu veido atpažinimu paremta sistema, regis, fiksuoja, kada kiekvienas darbuotojas dirba ir kada daro pertrauką.



Ši technologija leistų atpažinti judesius ir apskaičiuoti, kiek laiko kiekvienas darbuotojas lieka savo darbo vietoje, taip pat pažymėti jo pertraukas. Visa tai vyktų automatiškai ir beveik akimirksniu.



Ar vaizdo įrašas apie darbuotojų stebėjimą naudojant DI yra tikras?



Su šiuo straipsniu susijęs vaizdo įrašas per kelias valandas tapo virusinis. Tačiau kol kas nėra tiksliai žinoma, kokia bendrovė matoma šiuose vaizduose.



Taip pat nepatvirtinta, ar sistema iš tiesų veikia, ar tai yra technologijos demonstracija, ar turinys buvo parengtas siekiant atkreipti dėmesį socialiniuose tinkluose. Todėl verta į jį žvelgti atsargiai ir nedaryti galutinių išvadų neturint daugiau informacijos.



Dirbtinis intelektas, produktyvumas ir darbuotojų privatumas



Dirbtinis intelektas gali padėti organizuoti užduotis, aptikti pasikartojančius procesus ir pagerinti tam tikrus produktyvumo aspektus. Problema kyla tuomet, kai šis efektyvumas virsta nuolatiniu stebėjimu ir perdėta kontrole.



Kiekvienos pertraukos, judesio ar neaktyvumo akimirkos fiksavimas kelia svarbių klausimų apie privatumą. Tai taip pat verčia susimąstyti, kas gali prieiti prie šių duomenų, kiek laiko jie saugomi ir kaip jie galėtų būti naudojami asmeniui vertinti ar bausti.



Ar būtina taip tiksliai kontroliuoti darbuotojų laiką? Kokį poveikį toks stebėjimas gali turėti jų emocinei gerovei, savarankiškumui ir darbo būdui?



Kaip nuolatinis stebėjimas gali paveikti darbą



Straipsnyje pakalbinta darbo santykių ekspertė Susana Santino pažymėjo, kad tokia praktika gali skatinti toksišką darbo aplinką, kuriai būdingas nepasitikėjimas ir savarankiškumo stoka. Kaip ji paaiškino, ši dinamika gali paveikti darbuotojų motyvaciją ir įsipareigojimą darbui.



„Jei jie jaučiasi nuolat stebimi ir kontroliuojami, tikėtina, kad jų darbo rezultatai ir kūrybiškumas nukentės“, – pridūrė Santino.



Kasdieniame gyvenime žmogus, jaučiantis, kad vertinamas kiekvienas jo veiksmas, gali imti labiau rūpintis sistema nei savo užduotimi. Net trumpa pauzė atsigerti vandens, pailsinti akis ar apgalvoti sprendimą gali būti išgyvenama įsitempus.



Technologija nebūtinai yra problema. Skirtumą lemia tai, kaip ji diegiama. Skaidrumas, aiškios ribos ir pagarba privatumui yra būtini, kad skaitmeninis įrankis netaptų spaudimo šaltiniu.



Kol kas nepaskelbta naujų detalių apie vaizdo įrašo kilmę ar bendrovę, kuri esą naudoja šią sistemą. Vis dėlto šie vaizdai jau pradėjo reikalingą pokalbį: kiek toli technologinė kontrolė gali siekti darbo vietoje ir kokios ribos turėtų saugoti žmones.