8 moterų elgesiai, atskleidžiantys neišgydytas emocines žaizdas — psichologijos požiūriu

„Aš tokia, labai dramatiška“,
„Visada save apkaltinu dėl visko“,
„Man reikia viską kontroliuoti, kitaip man labai blogai“.

Ir kai pradedame tyrinėti kartu, atsiranda istorijos apie sumenkinimą, emocinį apleidimą, simbolinį smurtą ar pernelyg didelius reikalavimus, kurie paliko pėdsaką tavo santykyje su savimi ir kitais.

Pažiūrėkime į šiuos elgesius be teismo, su daug smalsumo ir truputį sveiko humoro, nes tai, ką patyrei, jau buvo pakankamai sunku, kad dabar dar save baustum už gynybinius mechanizmus 😊.

---

Kas yra tavo kasdienių elgesių emocinės ištakos

Tavo dabartinės reakcijos neatsiranda iš niekur.
Traumos psichologija paaiškina, kad kai augi nenuspėjamame, šalčiame, kritiškame ar meilės trūkumo aplinkoje, tavo protas pradeda kurti strategijas emociškai išgyventi.

Keletas tokių nepalankių kontekstų pavyzdžių:

• Šeimos, kurios menkina tavo jausmus arba juokiasi iš tavo emocijų.


• Aplinka, kurioje visada lauki kritikos ar priekaišto.


• Santykiai, kuriuose dėmesys atsiranda tik tada, kai atitinki tam tikrus lūkesčius.


• Vaikystė, kai niekas tavęs neapsaugojo, neapgynė ir nepatvirtino.

Galbūt niekada nepatyrei to, ką pavadintum „didžiule trauma“, bet gyvenai nuolatinių mažų skausmų sumą.
Psichologijoje dažnai kalbame apie kartojamas mikro-žaizdas, kurios palieka tą patį poveikį kaip ir didelis emocinis smūgis, tik tyliau.

Neišmanymui apie neuro mokslą:
Kūnas saugo „emocinę atmintį“, net kai sąmonė jau nebeprisimena detalių. Todėl kartais reaguoji taip intensyviai, kad net pati nustembi. Tu nesigąsdinti — tavo sena žaizda aktyvuojasi.

---

Trauminių patirčių požymiai suaugusiose moterims

Kai aplinka nesuteikė tikro saugumo, tavo nervų sistema išmoko gyventi nuolatiniame budrumo būsenoje. Nors šiandien to pavojaus nebėra, kūnas elgiasi taip, tarsi jis būtų čia.

Klinikinėje praktikoje dažnai matau šiuos modelius daugelyje moterų:

• Emocinė hipervigilancija: analizuoti kiekvieną gestą, kiekvieną balso toną, visur ieškoti „antro smūgio“.


• Be gailesčio savireikalavimas: jaučiate, kad niekada nepadarote pakankamai, nors kiti jus žavisi.


• Būtinybė patikti bet kokia kaina: taip bijote atstūmimo, kad prisitaikote iki užsitraukimo.


• Sunkumai nustatant ribas: jaučiat kaltę sakydama „ne“, nors esi išsekusi.

Vienoje sesijoje pacientė man pasakė:
„Jeigu kas nors supyks ant manęs, jaučiu, tarsi žemė plyštų po mano kojomis“.

Tai nėra vien tik „drama“.
Tai dažnai rodo gilų baimę būti apleistai ar emociškai nubaustai, dažnai įsisavintą vaikystėje.

Mažas astrologinis palinkėjimas, kadangi taip pat dirbu su gimimo žemėlapiais ✨:
Moteryse, kurios turi emocinių traumų istorijas, dažnai pasikartoja modeliai su sužeista Mėnulio padėtimi arba įtemptais aspektais tarp Mėnulio ir Saturno. Astrologija aprašo vidinę naratyvą, o psichologija duoda įrankius jį keisti.

---

Aštuoni įprasti elgesiai moterims, kurių šaknys gali būti trauminės

Dabar konkrečiai apie elgesius, kurie tau gali būti pažįstami.
Jei atpažįsti save keliuose, nesistebėk: tai nereiškia, kad esi sudaužyta — reiškia, kad labai gerai prisitaikei prie ko nors labai sunkiai 💛.

• 1. Nuolat atsiprašinėti
  Sakai „atsiprašau“ už tai, kad užimi vietą, už tai, kad užduodi klausimą, už tai, kad sekundę užtrunki atsakyti, beveik už tai, kad egzistuoji.
  Linkusi manyti, kad trikdai ar nepatogiai jautiesi tik būdama.
  Dažna ištaka: augai su žmonėmis, kurie kaltino tave dėl savo nuotaikų arba kritikavo dėl smulkmenų. Tavo protas išmoko: „jei greitai atsiprašau, gal išvengsiu konflikto“.



• 2. Miniminti savo laimėjimus ir priskirti juos sėkmei
  Kai tave sveikina, atsakai: „ne taip jau ir daug“, „bet kas galėtų tai padaryti“, „man pasisekė“.
  Tau sunku sakyti: „aš stengiausi, aš tai padariau gerai“.
  Tipinė ištaka: iš tavęs labai daug reikalavo arba niekada negavai nuoširdaus pripažinimo. Tavo sistema išmoko nepasitikėti pagyrimais ir juos beveik automatiškai atmesti.



• 3. Jausti atsakomybę už kitų emocijas
  Jei kažkas yra liūdnas, tu kaltini save.
  Jei kažkas supyksta, jautiesi, kad padarei ką nors blogai.
  Net adaptuoji visą savo gyvenimą tam, kad niekas neišsitraukytų.
  Tikėtina ištaka: vaikystėje galbūt vaidinai suaugusiųjų tarpininkę, emociškai prižiūrei tėvus arba prisiėmei roles, nepriklausiusias tavo amžiui. Tavo smegenys įrašė įsitikinimą: „jei visus prižiūrėsiu, gal nebus apleidimo“.



• 4. Vengti konflikto net jei tai reiškia save išduoti
  Priimi planus, kurių nenori, neteisingus susitarimus, nejaukią tylą.
  Nuryji žodžius, nuryji ašaras, nuryji pyktį.
  Dažna ištaka: konfliktas tavo istorijoje reiškė bausmę, rėkimą, pažeminimą ar meilės atitraukimą. Dabar tavo kūnas bet kokį nesutarimą sieja su pavojumi. Todėl geriau pasiduodi, nei rizikuoji prarasti ryšį.



• 5. Palaikyti nesubalansuotus ar mažai maitinančius santykius
  Davai daugiau nei gauni, pateisini nepagarbą, normalizuotai, kad kitas neįsipareigoja.
  Tau sunku patikėti, kad nusipelnei abipusiško santykio.
  Galima ištaka: jei tavo pirmosios meilės figūros elgėsi abejingai, šaltai arba nestabiliai, įsiminė „toks yra meilė“. Toksinis tampa pažįstamu, o sveikas kartais atrodo keistas ar net nuobodus.



• 6. Jauti kaltę, kai ilsiesi
  Kai sustoji, vidinis balselis sako: „švaistai laiką“, „turėtum daryti kažką naudingo“.
  Negali atsipalaiduoti be jausmo, kad nepavyksti.
  Tikėtina ištaka: augai aplinkoje, kur vertino tik produktyvumą, našumą ar auką. Išmokai, kad vertė priklauso nuo to, ką darei, o ne nuo to, kas esi.



• 7. Intensyvus baimės jausmas dėl atstūmimo ar apleidimo
  Sunkiai tiki, kad kas nors liks, jei pamatys tave tokią, kokia esi.
  Sutinki su trupiniais dėmesio, kad tik nejauti tuštumos.
  Tipinė ištaka: patyrei emocinį nebuvimą, grasinimus palikti, labai nestabilius tėvus ar partnerius, kurie dingdavo staiga. Tavo nervų sistema paniškai reaguoja į bet kokį atstumo ženklą.



• 8. Reikalingumas nuolat užimta, kad nejautum
  Kalendorius pilnas, jokių spragų.
  Jei lieki viena ir tyloje, kyla nerimas, liūdesys arba panika.
  Dažna ištaka: emocijos skaudėjo taip stipriai, kad tavo protas sukūrė genialią strategiją: „jei nesustosiu, nejaučiu“. Tai yra išbaigta emocinės anestezijos forma.

Atskirai šie elgesiai gali atrodyti kaip menki bruožai.
Problema atsiranda, kai juos kartoji nuolat ir tavo gyvenimas pripildomas nuovargio, nerimo ir nuolatinio nepatenkinimo jausmo.

---

Kaip suprasti, ar tavo elgesys kyla iš emocinės traumos

Gera naujiena: tau nereikia prisiminti kiekvienos praeities detalės, kad pradėtum gydytis.
Gali stebėti savo dabartį užduodama svarbius klausimus:

• Ar ši reakcija atrodo intensyvesnė nei pati situacija?


• Ar jaučiuosi lyg išsigandusi vaikystėje, nors esu suaugusi?


• Ar žinau, kad „tai nėra taip rimta“, bet mano kūnas reaguoja taip, tarsi būtų didžiulė problema?


• Ar vėl ir vėl kartoju tą patį žalingą ryšį?

Jei keliems klausimams atsakei „taip“, tikriausiai tavo dabartinė reakcija susijusi su sena neišspręsta patirtimi. Ne tai, kad perdedi, o tavo nervų sistema vis dar gyvena apsaugos režimu.

Mažas pratimas, kurį dažnai siūlau konsultacijoje:

Kai pajauti labai stiprią reakciją, tyliai paklausk savęs:
„Kiek man tada, manyje, atrodo metų, kai aš taip reaguoju?“

Daug moterų nustemba išgirdus amžių: 6, 8, 12.
Toks atsakymas rodo, kad aktyvuojasi ne suaugusi dalis, o ta mergaitė, kuri vis dar laukia priežiūros ir saugumo.

---

Psichologiniai raktai, kaip gydyti šiuos praeities pėdsakus

Atpažinti šiuos elgesius nereiškia, kad reikia labiau save teisti — priešingai, tai pradžia elgtis su savimi su daugiau užuojautos.

Traumos terapijoje dažniausiai dirbu keletu krypčių:

• Atskyrimas praeities ir dabarties
  Tavo kūnas reaguoja tarsi pavojus būtų dabar, bet dažnai jis priklauso kitai epochai. Išvardinimas padeda. Pavyzdžiui:
  „Tai, ką jaučiu, ateina iš praeities; šiandien aš esu suaugusi ir turiu daugiau išteklių“.



• Klausytis kūno, ne tik proto
  Trauma pasireiškia raumenų įtampa, gumulais gerklėje, krūtinės suspaudimu, virškinimo problemomis.
  Galite pradėti nuo trumpų sąmoningo kvėpavimo pertraukų ir kūno skenavimo. Tai ne „privers jus atsipalaiduoti“, o padėti užfiksuoti, kas vyksta viduje be teismo.



• Permokti sveikas ribas
  Išmokti sakyti „ne“ be jausmo esąs monstras.
  Pradėkite nuo mažų ribų:
  „Šį kartą negaliu“, „man reikia pagalvoti“, „šiuo metu man netinka“.
  Kiekviena riba gerbia tavo energiją ir siunčia vidinį pranešimą: „aš nusipelno rūpinimosi“.



• Užduoti iššūkį savireikalavimui
  Kai vidinis balsas sako: „nepadarai pakankamai“, atsakyk:
  „Darau, ką galiu su tuo, ką turiu šiandien“.
  Skamba paprastai, bet psichologiškai įveda naują naratyvą: leidimo ir žmogaus ribų, vietoje neįmanomos tobulumo.



• Kreiptis profesionalios pagalbos
  Traumai jautrūs metodai dirba integruojant kūną ir protą, pvz., EMDR, somatinė terapija, prisirišimo darbas ir kt. Ne kiekvienas terapijos procesas tinka kiekvienam, tad turi teisę rinktis ir bandyti, kol pajusi, kad tave tikrai supranta.

Mano paskaitose dažnai sakau frazę, kuri tai apibendrina:
„Tai, kas šiandien komplikuoja tavo gyvenimą, galbūt vakar tave išgelbėjo“.
Tavo elgesiai nesusikūrė tam, kad tave sunaikintų — jie atsirado, kad apsaugotų.
Dabar reikia juos atnaujinti.

---

Kada kreiptis pagalbos ir kaip žengti savo tempu

Tinkamas laikas ieškoti pagalbos yra tada, kai:

• Beveik visą laiką jautiesi emociškai išsekusi.


• Pastebi, kad tavo santykiai kartojasi pagal tą patį skausmingą scenarijų.


• Tavo baimė būti atstumtai trukdo priimti svarbius sprendimus.


• Negali nieko mėgautis, nes nuolat esi įspėjimo režime.

Nereikia paliesti dugno, kad eitum į terapiją.
Gali eiti tiesiog todėl, kad nori gyventi ramiau, autentiškiau ir su mažiau kaltės.

Kaip psichologė, mačiau moteris, kurios atėjo sugriautos, o žingsnis po žingsnio sukūrė ką nors visiškai kita:
sveikesnius santykius, švelnesnį vidinį balsą, gebėjimą ilsėtis be kaltės ir tvirtą „ne“, kai anksčiau viską prarydavo.

Ir kaip astrologė, taip pat mačiau, kad kai moteris pradeda gydytis, jos gimimo korta ima neatrodyti kaip neišvengiama lemtis, o kaip galimybių žemėlapis.
Praeities pėdsakai nebėra viską valdantys, ir tu vėl imam rankas už savo gyvenimo vairo 🚢.

Jei skaitydama šį straipsnį pagalvojai „tai man“, tu jau žengei didžiulį žingsnį: žiūri į save su didesne sąmoninga dėme.
Iš čia kelias tęsiasi per mažus savęs priežiūros veiksmus, drąsias sprendimus ir, jei jautiesi, profesionalią pagalbą tavo tempu.

Tau nereikia tapti kita žmogumi.
Tiesiog pripažink tą, kuria visada buvai po visomis tomis apsauginėmis sluoksnėmis.
Ten, po kaltės, baimės ir savireikalavimo, nėra problemos — yra moteris su istorija, kuri nusipelno pagarbos, priežiūros ir taisymo 💜.