Širdis yra gyvybiškai svarbus organas, bet ji taip pat labai jautri tam, ką išgyvename. Pasak Argentinos kardiologijos draugijos (SAC) ir Argentinos kardiologijos fondo (FCA), kai kuriais atvejais ji gali „sudužti“ tiesiogine prasme, nors ne ta romantiška prasme, kurią paprastai įsivaizduojame.

Šis įspėjimas dažnai sustiprėja prieš Įsimylėjėlių dieną. Ne tam, kad išgąsdintų, o kad primintų svarbų dalyką: stiprios emocijos taip pat gali paveikti kūną. Išsiskyrimas, netektis, stiprus ginčas, skaudi staigmena ar labai įtemptas laikotarpis gali palikti pėdsaką širdies ir kraujagyslių sveikatoje.

Per tokias datas kaip Valentino diena daugelis žmonių jaučia daugiau spaudimo, nostalgijos ar liūdesio. Jei ši tema tave sujaudina emociniu lygmeniu, gali padėti ir paskaityti koks tavo meilės gyvenimas pagal tavo zodiako ženklą per Valentino dieną, kaip simboliškesnį ir emocingesnį žvilgsnį į meilę.

Kas yra sudaužytos širdies sindromas arba Takotsubo sindromas

Takotsubo sindromas, populiariai vadinamas sudaužytos širdies sindromu, yra širdies būklė, aprašyta Japonijoje 1990-aisiais.

Jis vadinamas Takotsubo, nes epizodo metu širdis gali pakeisti savo formą. Ypač viena kairiojo skilvelio dalis išsipučia ir įgauna panašią į japonišką indą, naudojamą aštuonkojams gaudyti, išvaizdą: platų pagrindą ir siaurą kaklelį.

Šis pokytis nėra vien metafora. Tai yra fizinė širdies reakcija į sužalojimą ar stiprų stresą. Todėl, nors pavadinimas skamba poetiškai, tai medicininė būklė, kuriai reikia profesionalaus įvertinimo.

Kodėl jis gali pasireikšti po stiprios emocijos

Dr. Salvatori, cituojama SAC ir FCA, pabrėžė esminį smegenų ir širdies tarpusavio ryšio vaidmenį. Šiandien žinome, kad emocinio ir fizinio visiškai atskirti negalime. Tai, ką jaučiame, pasireiškia ir kūne.

Susidūrus su netikėtu fiziniu ar emociniu stresu, organizmas gali išskirti didelį kiekį adrenalino ir kitų streso hormonų. Kai kuriems žmonėms toks išsiskyrimas gali laikinai paveikti širdies funkciją.

Todėl sudaužytos širdies sindromas minimas tokiose situacijose kaip:

  • romantiškas išsiskyrimas ar emocinė netektis;
  • artimo žmogaus mirtis;
  • labai stiprus ginčas;
  • netikėta žinia;
  • nelaimingas atsitikimas, operacija ar ūmi liga;
  • ilgai trunkantys nerimo, baimės ar emocinio perdegimo periodai.

Tai nereiškia, kad bet koks liūdesys susargdins širdį. Tačiau tai mums primena, kad užsitęsęs stresas vertas dėmesio, lygiai taip pat kaip kraujospūdis, cholesterolis ar gliukozės kiekis kraujyje.

Kam kyla didesnė Takotsubo sindromo rizika

Amerikos širdies asociacijos (AHA) paskelbtas tyrimas atskleidė, kad vidutinio amžiaus ir vyresnės moterys iki 10 kartų dažniau gali patirti šį sindromą nei vyrai ar jaunos moterys.

Jis dažniau pastebimas moterims po menopauzės. Vis dėlto jis gali pasireikšti ir kitiems žmonėms, ypač kai yra rizikos veiksnių arba labai intensyvių emocinių situacijų.

Pasak specialistų, kai kurių veiksnių pakeisti negalime, tokių kaip amžius ar tam tikra genetinė anamnezė. Tačiau yra ir kitų, kuriuos kasdieniame gyvenime galime geriau prižiūrėti.

Tarp susijusių veiksnių yra:

  • arterinė hipertenzija;
  • dislipidemija arba cholesterolio sutrikimai;
  • rūkymas;
  • diabetas;
  • nutukimas;
  • lėtinis stresas;
  • depresija ar ilgalaikis liūdesys;
  • emocinė izoliacija arba palaikymo stoka.

Šie psichosocialiniai veiksniai ne visada matomi atliekant kraujo tyrimą, bet jie taip pat svarūs. Kartais žmogaus pagrindiniai tyrimai geri, tačiau jis gyvena išsekęs, kamuojamas nerimo arba be tikro poilsio erdvių.

Sudaužytos širdies sindromo simptomai, kurių neturėtum ignoruoti

Takotsubo sindromas gali labai priminti miokardo infarktą. Todėl taip svarbu jo nenuvertinti.

Dažniausi požymiai yra krūtinės skausmas, dusulys, elektrokardiogramos pokyčiai ir padidėję širdies fermentai. Taip pat gali pasireikšti spaudimo jausmas, prakaitavimas, pykinimas, silpnumas ar stipri baimė.

Pagrindinis skirtumas tas, kad daugeliu atvejų kateterizacija parodo, jog širdies arterijos nėra užsikimšusios, kaip būna infarkto dėl aterosklerozinės ligos atveju. Vis dėlto gali būti sumažėjęs kraujo pritekėjimas į širdies viršūnę ir laikinas jos susitraukimo susilpnėjimas.

Gera žinia ta, kad tinkamai suteikus pagalbą, širdis paprastai per kelias savaites vėl atgauna įprastą funkciją. Tačiau tai nereiškia, kad pajutus simptomus galima laukti namuose. Krūtinės skausmas ir dusulys visada reikalauja skubios konsultacijos.

Gydymas ir prevencija: rūpintis širdimi reiškia rūpintis ir savo emocijomis

Gydymas priklauso nuo kiekvieno atvejo ir jį turi paskirti medicinos komanda. Jis gali apimti vaistus širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniams, tokiems kaip hipertenzija, cholesterolis, diabetas ar kitos susijusios būklės, kontroliuoti.

Taip pat gali būti naudinga psichologinė pagalba. Pavyzdžiui, kognityvinė-elgesio terapija gali padėti atpažinti streso modelius, susidėlioti mintis, reguliuoti emocijas ir sukurti sveikesnius įrankius sunkumams įveikti.

Svarbu ne „nejausti“. Tai būtų neįmanoma. Svarbu išmokti pakelti tai, ką jauti, kad tavo kūnas ne visada liktų pavojaus būsenoje. Kartais toks paprastas dalykas kaip laiku paprašyta pagalba gali daug ką pakeisti.

Kai kurios kasdienės praktikos gali padėti prevencijai:

  • reguliariai tikrintis sveikatą;
  • nenutraukti medikamentų be profesionalo nurodymo;
  • reguliariai judinti kūną pagal savo galimybes;
  • pakankamai miegoti;
  • mažinti rūkymą ir alkoholio vartojimą;
  • kalbėtis apie tai, kas skauda, su patikimu žmogumi;
  • ieškoti terapinės pagalbos, jei liūdesys ar stresas tampa nuolatiniai.

Taip pat buvo nagrinėjami ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, lėtinis alkoholio vartojimas ar ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas konkrečiuose kontekstuose. Todėl jei turi abejonių dėl savo gydymo ar įpročių, geriausia tai aptarti su savo gydytoja ar gydytoju.

Valentino diena, meilė ir emocinė sveikata

Valentino diena kai kuriems žmonėms gali būti graži data, o kitiems — labai sunki. Ji gali sužadinti viltį, bet taip pat aktyvuoti prisiminimus, gedulą, vienatvę ar lyginimąsi.

Jei išgyveni išsiskyrimą, netektį ar jautrų laikotarpį, nereikalauk iš savęs jaustis gerai vien todėl, kad kalendorius sako, jog „turėtum“ švęsti. Tavo emocinei širdžiai taip pat reikia poilsio, rūpesčio ir kantrybės 💗.

Ir jei atsiranda fizinių simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, stiprūs širdies plakimai ar keistas, tave neraminantis pojūtis, nurašyti to vien nervams nederėtų. Kreipkis nedelsdamas. Rūpintis širdimi reiškia ir ją išgirsti, kai ji prašo pagalbos.